Lapkričio 18 d., jau dešimtą kartą bus minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Tyrimai rodo, kad 50 proc. visų antibiotikų receptų išrašoma netinkamai, t.y. jie išrašomi nuo nebakterinių infekcijų, išrašomi plataus spektro ir galimai toksiški antibiotikai, kai skiriama netiksli dozė arba vartojimo trukmė per ilga. Dėl netinkamai išrašomų antibiotikų pasireiškia įvairaus pobūdžio šalutinis poveikis, vartojamų vaistų tarpusavio sąveika, išsivysto Clostridium difficile infekcijos ir atsiranda daugumai vaistų atsparūs patogenai.

Netinkamas antibiotikų vartojimas spartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Antimikrobinis atsparumas plinta sparčiai ir įgauna pagreitį, nes bakterijos neturi sienų. Tik efektyvi infekcijų kontrolė ir profilaktika yra pagrindinė priemonė kovojant su šia pasauline grėsme sveikatai.

Šiuo metu didžiausia problema yra augantis bendras atsparumas daugeliui antibiotikų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 m. ypač išaugo E. coli ir Acinetobacter atsparumas kelioms antibiotikų grupėms. Ekspertai pažymi, kad didėja atsparumas paskutinės kartos antibiotikams, kurie yra paskutinė gydymo galimybė pacientams, užsikrėtusiems atspariomis antibiotikams infekcijomis. Ši tendencija kelia didelį susirūpinimą, nes įprasta operacija, gimdymas, pneumonija ir netgi odos infekcijos gali vėl tapti pavojingos gyvybei.

Pasaulio sveikatos organizacija ragina nebeskirti jų sveikiems gyvūnams, kad antibiotikai būtų efektyvūs žmonių ligoms gydyti. Antibiotikais ūkininkai ir maisto pramonė tikisi paskatinti sveikų gyvūnų augimą ir išvengti gyvūnų ligų. Manoma, kad apribojus vaistų vartojimą tarp gyvūnų, prie veterinarinių antimikrobinių preparatų kainos pridėjus vartotojo mokestį arba sumažinus mėsos vartojimą, iki 2030 m. antimikrobinių vaistų vartojimą pasauliniu mastu galima būtų sumažinti 80%. Kad išsaugotume gebėjimą veiksmingai gydyti žmones ir gyvūnus, būtina imtis veiksmų, t. y. tinkamo antibiotikų vartojimo ir išsamių infekcijų profilaktikos ir kontrolės strategijų įgyvendinimo sveikatos priežiūroje.

Kad išsaugotume antibiotikų veiksmingumą, kiekvienas turime prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo, jei antibiotikus vartosime tik tuomet, kai juos paskirs gydytojas, laiku skiepysimės, taip užkirsdami kelią infekcijoms, kurios gydomos antibiotikais, laikydamiesi higienos.

Prisidėti prie šios problemos sprendimo galime mes visi. Tereikia įsipareigoti sau ir keisti savo veiksmus, siekiant išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateityje. Išsamesnę informaciją rasite čia.

Daugiau informacijos apie Europos supratimo apie antibiotikus dieną rasite čia.

Daugiau informacijos apie antimikrobinį atsparumą ir teisingą antibiotikų vartojimą rasite čia.

Informacija Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro

Kiekvienais metais trečiasis lapkričio ketvirtadienis minimas kaip Tarptautinė nerūkymo diena. Minėjimo tikslas – priminti, kokią žalą rūkančiųjų ir nerūkančiųjų sveikatai kelia rūkymas, vis dar išliekantis vienu iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriumi, sąlygojančiu 25 proc. visų mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, 30 proc. mirčių nuo vėžio, 70 proc. nuo kvėpavimo sistemos ligų. Vėžinės ir tabako sukeltos ligos iš valstybės kiekvienais metais pareikalauja milžiniškų išlaidų pacientams slaugyti ir gydyti.

Tabako dūmai yra nuodingas mišinys, kuriuose yra apie 4000 įvairių cheminių medžiagų. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) ir Vokietijos mokslininkų tyrimo draugijos duomenimis tabako dūmuose yra 90 kancerogenų. Tabako dūmų kancerogeninių medžiagų sąrašas nėra baigtinis. Mokslininkai ir toliau tyrinėja tabako dūmų sudedamąsias dalis, todėl ateityje bus skelbiami nauji kancerogenai.

Rūkalų dūmuose esantis anglies monoksidas daug geriau jungiasi prie hemoglobino nei deguonis, todėl rūkant sumažėja deguonies kiekis audiniuose ir gali išsivystyti hipoksija (deguonies stygius organizme). Ypač rūkymas pavojingas nėščiosioms - vaisius ypatingai jautrus tabako dūmams, jei nėščioji daug rūko, tai gali suketi vaisiaus hipoksiją. Nuolatinės hipoksijos pasekmės: priešlaikinis gimdymas, persileidimų skaičiaus padidėjimas, gimdymo metu pirmeigė placenta. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta.

Greta kancerogeninio poveikio tabako dūmuose esančios medžiagos slopina organizmo imuninį atsaką ir organizmas nesugeba atpažinti ir sunaikinti pakitusių (mutavusių) ląstelių.

Tabako dūmuose yra nikotino - alkaloido, kuris jaudina nikotino receptorius smegenyse: greit padidėja kraujospūdis, sustiprėja kraujo tėkmė vainikinėse kraujagyslėse ir širdies susitraukimai. Nikotinas, skatindamas neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse, veikia kaip stimuliatorius. Žmogui pasireiškia trumpalaikis energijos ir nuotaikos pakilimas, pagerėja dėmesio koncentracija ir veiklumas. Ilgainiui rūkant, sutrinka neurohormonų apykaita, padidėja tolerancija nikotinui, todėl išsivysto poreikis pakartotinai rūkyti.

Rūkymas pagreitina senėjimo procesus: veidas praranda skaistumą, oda - elastingumą, atsiranda raukšlių, šiurkštėja balsas, pagelsta ar pajuosta dantys, jie greit genda, sklinda nemalonus kvapas iš burnos. Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai. Ryškiausias priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos stebimas plaučių vėžio atveju. Iki 90 - 95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys. Visos su rūkymu susijusios vėžio formos sąlygoja 30 proc. bendro mirtingumo nuo piktybinių navikų. Lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu.

Pasaulio sveikatos organizacija jau keletą metų ypatingai akcentuoja pasyviojo rūkymo pavojų. Pasyvus rūkymas – tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus iškvėptus cigarečių dūmus įkvepia kitas žmogus. Iškvėptuose dūmuose taip pat yra kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas kelia pavojų sveikatai. Viena valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Dažniausiai su pasyviu rūkymu susiduriame mums artimoje aplinkoje – darbe, namuose ar būnant pasilinksminimo vietose su draugais. Darbe dažniausiai yra įrengtos specialiai rūkymui skirtos patalpos – tokiu būdu nerūkantieji yra apsaugomi nuo kenksmingo tabako dūmų poveikio.

Mesti rūkyti naudinga, nes:

Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją ir ligos kontrolę, įskaitant mokymą ir informaciją įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis. Šiuo metu pasaulyje diabetu serga daugiau nei 199 mln. moterų.

Prognozuojama, kad 2040 m. šis skaičius išaugs iki 313 mln. Dvi iš penkių diabetu sergančių moterų yra darbingo amžiaus (apie 60 mln.). II tipo diabetu sergančios moterys 10 kartų dažniau nei nesergančiosios kenčia nuo koronarinės širdies ligos. Vienai iš septynių besilaukiančių moterų diagnozuojamas gestacinis (nėščiųjų) diabetas.

Moterys ir merginos – pagrindinė sveikos gyvensenos ir geros savijautos grandinės dalis, lemianti ateities kartų sveikatos būklę. Manoma, kad galima išvengti iki 70 proc. II tipo diabeto susirgimo atvejų, pakeitus mitybos įpročius. Nustatyta, kad 70 proc. ankstyvos suaugusiųjų mirties atvejų lėmė paauglystėje susiformavę gyvensenos ir mitybos įpročiai. Motinos turi milžinišką įtaką savo vaiko ilgalaikei sveikatos būklei. Moterys – pagrindinės mitybos ir gyvenimo būdo įpročių ugdytojos šeimoje. Moterims ir mergaitėms turi būti suteikta galimybė lengvai ir bekompromisiškai gauti žinių ir išteklių rūpintis savo sveikata, kad išvengtų II tipo diabeto pačios bei jų šeimos nariai.

Kas yra diabetas? Diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Rizikos veiksniai gali būti šie: nutukimas arba antsvoris, judėjimo stoka, anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas, nesubalansuota mityba, vyresnis negu 40 m. amžius, per didelis kraujospūdis, per didelis kraujo cholesterolis, artimi giminės sirgo ar serga diabetu, moterims – nėštumo diabetas, tautybė – dažniau diabetu serga azijiečiai, ispanai, vietiniai JAV, Kanados ir Australijos gyventojai, afroamerikiečiai.

Diabeto požymiai: dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusi rega, vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu), plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas, neryškus matymas, dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.

Šiuo metu pasaulyje gausėja nutukusių žmonių (mažėja fizinis darbas ir krūvis, netrūksta maisto, viršijimas kalorijų kiekis ir kt.), ir nutukimas yra įgijęs epidemijos pobūdį. Lietuvoje antsvorį ir nutukimą 20-64 metų amžiaus turi daugiau nei pusė asmenų, nutukimą – apie 20 proc. asmenų. Kuo žmogus labiau nutukęs, tuo jis turi didesnę riziką susirgti diabetu. Nustatyta, kad palaikant normalų svorį ir juosmens apimtį, pusės diabeto atvejų būtų galima išvengti, todėl bet kokio laipsnio svorio mažinimas yra svarbi priemonė užkirsti kelią diabetui.

Kodėl cukrus yra žalingas?

Cukrus, o ne riebalai ar angliavandeniai, yra didysis sveikos mitybos priešas. Jis išbalansuoja cukraus ir insulino lygį kraujyje ir skatina organizmą kaupti riebalus, todėl būtent cukrus skatina nutukimą ir gali tapti antrojo tipo cukrinio diabeto bei kitų negalavimų priežastimi.

Sveikos mitybos be cukraus rekomendacijos:

Sveikai maitinantis jūs galite: turėti daugiau energijos, numesti svori, sumažinti kraujo cholesterolio lygį, išvengti diabeto, turėti sveikus kaulus, ilgiau gyventi, jauniau atrodyti ir jaustis. Pradėkite keisti valgymo įpročius ir jūs pamatysite, kaip pasikeis Jūsų gyvenimo būdas. Sveika mityba – puiki pradžia atrasti save iš naujo.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Zabulienė, L., Butkus, J. (2009). Suaugusiųjų antrojo tipo cukrinio diabeto prevencija. Vilnius.

2.McCall, D. (2015). Virtuvė be cukraus. Kaunas: UAB „Media incognito“.

3.http://www.dia.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Spalio 25-26 d. vyko Tarptautinio vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I-asis etapas. Iš viso dalyvavo 19 komandų - 95 mokiniai, 19 mokytojų ir 6 visuomenės sveikatos priežiūros specialistės. 

Spalio 25 d. konkurso “Sveikuolių sveikuoliai” pirmasis etapas vyko priešmokyklinukų komandoms, kurioms atstovavo 3 ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir Gataučių Marcės Katiliūtės mokyklos priešmokyklinukų grupė. Komandos atliko praktines ir sportines užduotis. Joniškio vaikų lopšelis – darželis “Saulutė” užėmė pirmąją vietą ir laimėjo kelialapį į antrąjį etapą. 

O Spalio 26 d.konkursas vyko bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoje – Mato Slančiausko progimnazijoje. 1 – 4 klasių grupėje atstovavo keturios komandos. Pirmąją vietą užėmė ir kelialapį į antrąjį etapą laimėjo Mato Slančiausko progimnazijos komanda. 5 – 6 klasių grupėje atstovavo dvi komandos. Kelialapį į antrąjį etapą laimėjo Gasčiūnų pagrindinės mokyklos komanda. 7 – 8 klasių grupėje atstovavo šešios komandos, iš kurių pirmąją vietą užėmė Skaisgirio gimnazijos komanda. 9 – 11 klasių grupėje atstovavo trys komandos. Pirmąją vietą užėmė ir kelialapį į antrąjį etapą laimėjo Joniškio “Aušros” gimnazijos komanda.

Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis ir padėkos raštais. Komandoms laimėjusioms pirmąsias vietas įteikti kelialapiai į antrąjį etapą, kuris vyks Šiauliuose.

Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena. Ši diena – tai puiki galimybė prisiminti ir dar kartą atkreipti dėmesį į savo mitybą. Tinkami mitybos įpročiai lemia gerą savijautą, o antsvoris bei nutukimas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai. Įrodyta, kad netinkama mityba gali būti viena iš širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių, o tinkami mitybos įpročiai bei saikas valgant padeda išsaugoti gerą fizinę sveikatą ir darbingumą.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. Šiuos principus papildo sveikos mitybos taisyklės:

10 patarimų kaip pakeisti mitybos įpročius:

Norint pakeisti mitybos įpročius reikia nemažų valios pastangų, noro ir žinių. Dažnai bandoma pasiteisinti maisto produktų pasirinkimo stoka, finansinėmis problemomis, laiko stoka. Tačiau tik pats asmuo pirmiausia yra atsakingas už savo sveikatą, todėl tik jis pats gali pakeisti savo mitybos įpročius ir išsaugoti bei pagerinti savo sveikatą. Tinkami mitybos įpročiai pradedami formuoti vaikystėje ir tokie išlieka visą gyvenimą. Kitų šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, taip pat sudarius palankias ekonomines sąlygas sveikai mitybai, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja.

Nereikia atsisakyti nė vieno maisto produkto, tiesiog juos reikia vartoti saikingai. Su maistu žmogaus organizmui būtina gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų. Juos galima gauti valgant kuo įvairesnį, suderintą maistą, kuriame nebūtų viršijamas kalorijų kiekis.

Sveikai maitinantis jūs galite: turėti daugiau energijos, numesti svori, sumažinti kraujo cholesterolio lygį, išvengti diabeto, turėti sveikus kaulus, ilgiau gyventi, jauniau atrodyti ir jaustis. Pradėkite keisti valgymo įpročius ir jūs pamatysite, kaip pasikeis Jūsų gyvenimo būdas. Sveika mityba – puiki pradžia atrasti save iš naujo.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Nugaros skausmai vargina įvairaus amžiaus žmones. 75 – 85 proc. nedarbingų dienų priežastis yra pasikartojantis ir lėtinis nugaros apatinės dalies skausmas. Apie 50 proc. pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus neurologus, skundžiasi nugaros skausmais. Daug skausmų patiriama dėl per didelės raumenų įtampos, jų nuovargio ar fizinio pasyvumo. Neretai jaunų žmonių nugaros skausmo priežastys – neadekvatus, dažniausiai per mažas, fizinis aktyvumas ir laikysenos kontrolės stoka.

Lėtinio nugaros skausmo priežastis gali būti fizinis krūvis ar nuovargis dėl silpno raumenyno. Šiuo atveju mankšta yra svarbiausia gydymo priemonė. Mankštinantis stiprinami raumenys, raiščiai, tampa atsparesnės kremzlės, sukaupiamas pakankamas kalcio druskų kiekis (padidinama kaulų masė). Saugiai ir metodiškai mankštinantis, tvirtėja liemens raumenys ir išvengiama pasikartojančių traumų ir negalavimų.

Nugaros skausmo gydymo fiziniais pratimais veiksmingumas grindžiamas tuo, kad stiprūs kojų, sėdmenų ir juosmens sutvirtina liemenį. O liemuo yra žmogaus pagrindas. Juosmens raumenims priklauso ir nugaros, krūtinės, pilvo raumenys bei vienas didžiausių stabilizatorių – sėdmenų raumenys.

Kaip mankštintis, siekiant išvengti nugaros skausmų?

Atminkite, kad mankštos pratimai turi būti pasirenkami pagal fizinį pasirengimą. Jeigu nugaros skausmai yra ilgalaikės netaisyklingos laikysenos pasekmė, veiksmingos ortopedinės priemonės. Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, patartina taip sureguliuoti kėdės aukštį, kad liemuo ir šlaunis, šlaunis ir blauzda, blauzda ir pėda susidarytų 90 laipsnių kampus.

Laikysenos kontrolė, mankšta, plaukiojimas baseine, jogos ir kiti specialiai parinkti pratimai duoda gerų rezultatų gydant nugaros skausmą, ypač, jeigu mankštinamasi sistemingai ir reguliariai.

Judėjimas – tai ištvermės, jėgos ir lankstumo lavinimas, intensyvesnis širdies darbas bei kraujotaka, geresnis plaučių funkcionavimas, spartesnė medžiagų apykaita. Šių veiksnių rezultatas bus optimali kūno masė, stiprus imunitetas, geras miegas, socialinis aktyvumas, darbingumas, energingumas ir žvalumas – visa tai, ką vadiname gera sveikata.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Paknys, D. (2011). Stuburo stabilizavimo pratimai su terapiniais kamuoliais. Kaunas: „Vitae Litera“

2.Tautkus, V.(2014). Šiaurietiškasis ėjimas kiekvienam. Vilnius: „Tikra knyga“

3.Sutcliffe, J. (2005). Kaip įveikti nugaros negalavimas. Vilnius: „Mūsų knyga“.

4.http://www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Regėjimas – vienas iš svarbiausių pojūčių. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus, nes nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio arba televizoriaus ekrano baigiasi tuo, kad akys vis labiau silpsta.

80 procentų visos informacijos gauname per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas.

Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, kuriems dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius.

Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys: paraudo, niežti; neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar ,,voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas.

Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis:

Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Dauguma iš mūsų pažįstame žmogų, turintį tokių problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši.

Kas yra psichikos sveikata?

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

Psichikos ligų priežastys

Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:

Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:

Kaip psichikos ligos paveikia mus?

Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas.

Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai šizofrenija, depresija, nerimas.

Saugokite savo psichinę sveikatą: išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą.

1. Kalbėkite apie savo jausmus - gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu.

2. Būkite aktyvūs - ekspertai teigia, jog fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios padeda žmogui jaustis gerai.

3. Taisyklingai maitinkitės - yra stiprus ryšys tarp mūsų suvartojamo maisto ir mūsų savijautos.

(Daugiau skaitykite: Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės)

4. Gerkite saikingai - mes dažnai geriame alkoholį, norėdami pagerinti sau nuotaiką. Kai kurie geria, kad susidorotu su liūdesiu ar baime, tačiau gėrimas suteikia tik trumpalaikį efektą.

5. Palaikykite ryšį - stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu.

6. Prašykite pagalbos - nei vienas iš mūsų nėra superherojus. Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos.

7. Padarykite pertrauką - vietos ar dienotvarkės pakeitimas yra teigiamas jūsų psichinei sveikatai.

8. Darykite tai, ką galite daryti geriausiai - ką mėgstate veikti?

9. Priimkite save tokį, koks esate.

10. Rūpinkitės kitais- rūpindamiesi kitų gerove jūs stiprinate tarpusavio ryšį.

Prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

 Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro informacinę medžiagą

parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasauline širdies diena (minima paskutinį rugsėjo sekmadienį) siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną.

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų. Kasmet nuo jų Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.

Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių – ne.   Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas. Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Rizikos veiksniai įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą:

     Profilaktika:

Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0.                  

0 – nerūkyti.

3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.

5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.

5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l.

3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.

0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė