Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena. Ši diena – tai puiki galimybė prisiminti ir dar kartą atkreipti dėmesį į savo mitybą. Tinkami mitybos įpročiai lemia gerą savijautą, o antsvoris bei nutukimas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai. Įrodyta, kad netinkama mityba gali būti viena iš širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių, o tinkami mitybos įpročiai bei saikas valgant padeda išsaugoti gerą fizinę sveikatą ir darbingumą.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. Šiuos principus papildo sveikos mitybos taisyklės:

10 patarimų kaip pakeisti mitybos įpročius:

Norint pakeisti mitybos įpročius reikia nemažų valios pastangų, noro ir žinių. Dažnai bandoma pasiteisinti maisto produktų pasirinkimo stoka, finansinėmis problemomis, laiko stoka. Tačiau tik pats asmuo pirmiausia yra atsakingas už savo sveikatą, todėl tik jis pats gali pakeisti savo mitybos įpročius ir išsaugoti bei pagerinti savo sveikatą. Tinkami mitybos įpročiai pradedami formuoti vaikystėje ir tokie išlieka visą gyvenimą. Kitų šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, taip pat sudarius palankias ekonomines sąlygas sveikai mitybai, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja.

Nereikia atsisakyti nė vieno maisto produkto, tiesiog juos reikia vartoti saikingai. Su maistu žmogaus organizmui būtina gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų. Juos galima gauti valgant kuo įvairesnį, suderintą maistą, kuriame nebūtų viršijamas kalorijų kiekis.

Sveikai maitinantis jūs galite: turėti daugiau energijos, numesti svori, sumažinti kraujo cholesterolio lygį, išvengti diabeto, turėti sveikus kaulus, ilgiau gyventi, jauniau atrodyti ir jaustis. Pradėkite keisti valgymo įpročius ir jūs pamatysite, kaip pasikeis Jūsų gyvenimo būdas. Sveika mityba – puiki pradžia atrasti save iš naujo.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Nugaros skausmai vargina įvairaus amžiaus žmones. 75 – 85 proc. nedarbingų dienų priežastis yra pasikartojantis ir lėtinis nugaros apatinės dalies skausmas. Apie 50 proc. pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus neurologus, skundžiasi nugaros skausmais. Daug skausmų patiriama dėl per didelės raumenų įtampos, jų nuovargio ar fizinio pasyvumo. Neretai jaunų žmonių nugaros skausmo priežastys – neadekvatus, dažniausiai per mažas, fizinis aktyvumas ir laikysenos kontrolės stoka.

Lėtinio nugaros skausmo priežastis gali būti fizinis krūvis ar nuovargis dėl silpno raumenyno. Šiuo atveju mankšta yra svarbiausia gydymo priemonė. Mankštinantis stiprinami raumenys, raiščiai, tampa atsparesnės kremzlės, sukaupiamas pakankamas kalcio druskų kiekis (padidinama kaulų masė). Saugiai ir metodiškai mankštinantis, tvirtėja liemens raumenys ir išvengiama pasikartojančių traumų ir negalavimų.

Nugaros skausmo gydymo fiziniais pratimais veiksmingumas grindžiamas tuo, kad stiprūs kojų, sėdmenų ir juosmens sutvirtina liemenį. O liemuo yra žmogaus pagrindas. Juosmens raumenims priklauso ir nugaros, krūtinės, pilvo raumenys bei vienas didžiausių stabilizatorių – sėdmenų raumenys.

Kaip mankštintis, siekiant išvengti nugaros skausmų?

Atminkite, kad mankštos pratimai turi būti pasirenkami pagal fizinį pasirengimą. Jeigu nugaros skausmai yra ilgalaikės netaisyklingos laikysenos pasekmė, veiksmingos ortopedinės priemonės. Žmonėms, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, patartina taip sureguliuoti kėdės aukštį, kad liemuo ir šlaunis, šlaunis ir blauzda, blauzda ir pėda susidarytų 90 laipsnių kampus.

Laikysenos kontrolė, mankšta, plaukiojimas baseine, jogos ir kiti specialiai parinkti pratimai duoda gerų rezultatų gydant nugaros skausmą, ypač, jeigu mankštinamasi sistemingai ir reguliariai.

Judėjimas – tai ištvermės, jėgos ir lankstumo lavinimas, intensyvesnis širdies darbas bei kraujotaka, geresnis plaučių funkcionavimas, spartesnė medžiagų apykaita. Šių veiksnių rezultatas bus optimali kūno masė, stiprus imunitetas, geras miegas, socialinis aktyvumas, darbingumas, energingumas ir žvalumas – visa tai, ką vadiname gera sveikata.

Straipsnis parengtas remiantis:

1.Paknys, D. (2011). Stuburo stabilizavimo pratimai su terapiniais kamuoliais. Kaunas: „Vitae Litera“

2.Tautkus, V.(2014). Šiaurietiškasis ėjimas kiekvienam. Vilnius: „Tikra knyga“

3.Sutcliffe, J. (2005). Kaip įveikti nugaros negalavimas. Vilnius: „Mūsų knyga“.

4.http://www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Balčiūnienė

Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Regėjimas – vienas iš svarbiausių pojūčių. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus, nes nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio arba televizoriaus ekrano baigiasi tuo, kad akys vis labiau silpsta.

80 procentų visos informacijos gauname per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas.

Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, kuriems dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius.

Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys: paraudo, niežti; neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar ,,voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas.

Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis:

Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Dauguma iš mūsų pažįstame žmogų, turintį tokių problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši.

Kas yra psichikos sveikata?

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

Psichikos ligų priežastys

Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:

Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:

Kaip psichikos ligos paveikia mus?

Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas.

Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai šizofrenija, depresija, nerimas.

Saugokite savo psichinę sveikatą: išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą.

1. Kalbėkite apie savo jausmus - gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu.

2. Būkite aktyvūs - ekspertai teigia, jog fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria chemines medžiagas, kurios padeda žmogui jaustis gerai.

3. Taisyklingai maitinkitės - yra stiprus ryšys tarp mūsų suvartojamo maisto ir mūsų savijautos.

(Daugiau skaitykite: Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės)

4. Gerkite saikingai - mes dažnai geriame alkoholį, norėdami pagerinti sau nuotaiką. Kai kurie geria, kad susidorotu su liūdesiu ar baime, tačiau gėrimas suteikia tik trumpalaikį efektą.

5. Palaikykite ryšį - stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu.

6. Prašykite pagalbos - nei vienas iš mūsų nėra superherojus. Mes visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos.

7. Padarykite pertrauką - vietos ar dienotvarkės pakeitimas yra teigiamas jūsų psichinei sveikatai.

8. Darykite tai, ką galite daryti geriausiai - ką mėgstate veikti?

9. Priimkite save tokį, koks esate.

10. Rūpinkitės kitais- rūpindamiesi kitų gerove jūs stiprinate tarpusavio ryšį.

Prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

 Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro informacinę medžiagą

parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasauline širdies diena (minima paskutinį rugsėjo sekmadienį) siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną.

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų. Kasmet nuo jų Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.

Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių – ne.   Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas. Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Rizikos veiksniai įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą:

     Profilaktika:

Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0.                  

0 – nerūkyti.

3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.

5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.

5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l.

3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.

0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai.

Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Kartais prostatos vėžys agresyvesnis, išplinta į kitas kūno dalis, tačiau gydymas sušvelnina ligos eigą. Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo jis didesnis ir toliau išplitęs), tuo mažiau šansų ligą išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio plitimą.

Prostata – tai graikinio riešuto dydžio priešinė liauka, esanti tuoj po šlapimo pūsle. Viena prostatos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata supa į vamzdelį panašų kanalą arba šlaplę, kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį – sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą.

Prostatos vėžys išsivysto, kai priešinės liaukos ląstelės pakinta, pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Auglys gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis). Piktybinis auglys gali išplisti į kitas kūno dalis.

Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar požymių. Daugelis prostatos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu.

Prostatos vėžys gerokai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos beveik neišplinta. Dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai gydyti ir suteikti šia liga sergantiems vyrams galimybę dar keletą metų džiaugtis gera sveikata ir gyvenimu. Jeigu vėžys išplinta (atsiranda metastazių) į kitus organus ir ligos nepavyksta efektyviai kontroliuoti, jis gali sukelti skausmą, nuovargį ar kitokių simptomų.

Prostatos vėžys gali būti skirtingų rūšių. Rūšis nustatoma pagal tai, iš kurių ląstelių ir audinių išsivystęs pirminis prostatos navikas.

Nevėžinių (gerybinių) ir vėžinių (piktybinių) prostatos auglių simptomai labai panašūs:

Labai retai gali atsirasti ir tokių simptomų:

Padidėję vėžio navikai ar išvešėjusi prostata ima spausti šlaplę. Per suspaustą šlaplę negali pratekėti šlapimo srovė, todėl šlapinimasis tampa skausmingas. Skausmas prie varpos pagrindo ar kraujo priemaišos šlapime dažniausiai signalizuoja apie piktybinę prostatos ligą.

Priešinės liaukos vėžys dažniausiai auga lėtai, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų. Kartais pirmieji prostatos vėžio simptomai pasireiškia tik ligai išplitus į kaulus, bet taip nutinka retai. Į kaulus išplitę prostatos vėžio ląstelės gali sukelti nugaros, klubų, dubens, kitų kaulinių sričių skausmą.

Vėžio navikui pradėjus spausti stuburą gali pasireikšti kojų ar pėdų silpnumas ar tirpimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas.

Vėžys, išplitęs į kitas kūno dalis, vadinamas metastazėmis arba antriniu prostatos vėžiu.

Prostatos vėžys gali sukelti ir kitokių simptomų, pvz., kristi svoris, ypač vyresniame amžiuje, trikti erekcija (jeigu prieš tai sutrikimų nebuvo).

Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Bet kurio amžiaus vyras, pajutęs ar pastebėjęs neįprastus simptomus, turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Prostatos vėžio rizikos veiksniai

Kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia vyriška liga.

5 faktai apie prostatos vėžį:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia dirbančius sėdimą darbą į NEMOKAMAS fizinio aktyvumo mankštas su gimnastikos kamuoliais. Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis tel. 8 426 60537. Vietų skaičius – ribotas.

Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.

Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.

Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.

Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:

1. Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.

2. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.

3. Rigidiškumas - savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas. Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti. Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos.  

Ką daryti jeigu žmogus nori nusižudyti:

Ko nedaryti:

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė