Sosnovskio barštis – daugiametis augalas, kurio augimui būdingas gajumas, vešlumas, sėklų gausumas, nereiklumas aplinkai. Augalas užauga net iki 3-5 m aukščio. Šie augalai yra užregistruoti visuose šalies administraciniuose rajonuose. Daugiausia auga pievose ir ganyklose, apleistuose laukuose, pakelėse, prie sodybinių sklypų, pamiškėse.Sosnovskio barštis priskirtas prie agresyvių invazinių rūšių augalų ir nuo 2001 m. Lietuvoje įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Todėl šį kenksmingą augalą būtina naikinti. Tai nepaprastai vislus, gajus, nereiklus augalas. Sistemingai naikinant, sunyksta tik po 5–10 metų. Sosnovskio barščio stiebas status, apaugęs ilgais plaukeliais. Jis išaugina labai stambius žiedynus – skėčius, kuriuose subrandina daug sėklų (20 000 iki 100 000 sėklų) ir jomis sparčiai plinta. Iš sėklų išaugę augalai subręsta 6-9 augimo metais. Tai daugiamečiai augalai. Žydi birželio – liepos mėnesiais, tačiau gali žydėti ir rugsėjį. Sėklos subręsta ir barstomos rugpjūčio– spalio mėnesiais arba dar vėliau. Poveikis žmogui. Sosnovskio barštis kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, ypač karštomis saulėtomis dienomis. Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus (nudegimai prilygsta 1-3 laipsnio nudegimams apsiplikius verdančiu vandeniu) – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja, o gyjant gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių. Gali sukelti dusulį. Patekus augalo sultims į akis, galima netgi apakti. Ypač jis pavojingas vaikams. Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jautrumo saulėje nuo jo paprastai nebūna, nes jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Labiausiai tikėtina, kad gali nukentėti baltakailiai gyvuliai, nes jų oda turi mažai melanino ir nėra apsaugota nuo UV.Kaip naikinti. Šią piktžolę itin sunku išnaikinti, nes ji gali ataugti iš stiebo, kuris gali išlikti gyvybingas iki 8 metų. Botanikai pataria, jei barštis tik vienas kitas, tada geriausia iškasti jį kastuvėliu, šaknis išdžiovinti ir susmulkinti, o jei plotelis didesnis, tuomet geriausia yra augalus apdengti juoda plastikine plėvele, užversti žemėmis ir palikti tą plėvelę ten trejetą metų. Didelius plotus Sosnovskio barščių reikia naikinti herbicidais, tačiau tai labai sunku, ir tai reiktų daryti porą kartų per vasarą ir kelerius metus iš eilės. Naikinant Sosnovskio barščius, reiktų dėvėti neperšlampamus drabužius, gumines pirštines, o akis apsaugoti akiniais, kad ant jų neužtikštų sulčių. Paprasti drabužiai nelabai tinka, nes per juos sultys gali persigerti ir sudirginti odą. Be to, pjaunant su žoliapjove, reiktų imtis papildomų atsargumo priemonių. Jei pjaunama su žoliapjove, tada reiktų užsidėti respiratorių, nes kylantys sulčių lašeliai gali patekti į kvėpavimo takus ir nudeginti vidaus gleivinę.Pirmoji pagalba. Jeigu žmogus prisiliečia prie šio augalo, o vėliau oda gauna ultravioletinių spindulių, ji parausta, patinsta, susidaro pūslės, erozijos, šašai. Tose vietose, kurias palietė augalas, prasideda odos uždegimas, fotodermatitas. Augalo pavojingumas sustiprėja karštą dieną,  patekus augalo sulčių ant odos būtina tuoj nuplauti vandeniu su muilu. Jeigu nuodų pakliuvo ant gleivinės, nesvarbu akies ar burnos, nedelsdami skubėkite pas medikus.Pasitaiko atvejų, kai nudegimas gali išryškėti ne iš karto, o po 2–3 dienų. Vertėtų vengti žaizdas tepti aliejiniais kremais. Jei pūslės didėja, rekomenduojama dėti šalto vandens kompresą arba sausą binto tvarstį ir kreiptis į gydytoją.Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai pataria būti atsargiems poilsiaujant gamtoje, vaikštant po pievas ir renkant vaistažoles, uogas, grybus!Straipsnis parengtas remiantis:1.    http://www.am.lt/VI/files/0.002009001218191919.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Gera savijauta svarbi visus metus, tačiau atėjus šiltajam sezonui vis mažiau galvojame kokius maisto produktus rinktis pietums ar vakarienei. Pasitaiko ir tokių kurie ima dažniau piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, užkandžiauja traškučiais ar kepta duona, o maistą namuose gamina rečiau. Todėl nereikėtų pamiršti pagrindinių tinkamo maitinimosi principų.

Vasara yra tas metų laikas, kuomet geriausios sąlygos pradėti sveikai maitintis. Sumažėja apetitas, norisi lengvesnių ir gaivesnių patiekalų, tokių kaip šaltibarščiai ar salotos. Vartojama mažiau riebaus (riebaluose kepto) maisto, nes prasideda ant laužo gaminamų patiekalų sezonas, yra didesnis vaisių ir daržovių pasirinkimas, o ir žmonės daugiau juda.

Ko reikėtų vengti karštą vasaros dieną:

•   Sotaus kaloringo, sūraus maisto (lašinių, riebios mėsos, keptų mėsos gaminių, riebaluose keptų produktų).

Žmonės vis dažniau renkasi „greitą maistą“, kuris beveik neturi mūsų organizmui reikalingų maistinių medžiagų ir tik trumpam numalšina alkį. Derėtų žinoti, kad šis sveikatai nepalankus maistas lemia virškinimo sutrikimus, turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi, skatina nutukimą.

Sotų kaloringą maistą pakeisti į šviežias daržoves, kurios yra puikus garnyras prie mėsos, žuvies patiekalų, taip pat ir sveikatai palankus užkandis (burokėlių, morkų traškučiai ir pan.). Šiuo laikotarpiu daržovės turi daugiausiai vitaminų ir mineralų, yra turtingos vitaminu C, E ir beta – karotinu, taip pat puikus magnio, kalio, natrio ir cinko šaltinis. Daržovės turi mažai kalorijų, todėl jomis galima mėgautis jų neribojant.

•    Persivalgymo, didelių porcijų.

Dažnai suvalgomas per didelis maisto kiekis, vyrauja nereguliarus maitinimosi režimas, o maistas kramtomas per mažai. Valgyti reiktų reguliariai, lėtai, nedideliais kiekiais, mėgstamą ir toleruojamą maistą. Stengtis gerai sukramtyti, neryti „stačiais“ kąsniais. 

•    Gėrimų su dirbtiniais saldikliais, alkoholio, stiprios kavos.

Geriama per mažai skysčių. Viena svarbiausių taisyklių karštą vasaros dieną – suvartoti jų pakankamai. Gerkite 1,5 – 2 litrus (ar 6 – 8 stiklines) vandens per dieną. Nesirinkite itin šalto vandens (šaltas vanduo gali sutrikdyti virškinimą, sukelti skrandžio skausmus). Geriausiai tinka kambario temperatūros mineralizuotas ar silpnos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo, nestipri arbatžolių arbata, vanduo pagardintas mėtomis, citrina ar šviežiais vaisiais.

•    Greitai gendančių maisto produktų, ypač jei jie pardavinėjami turguje, kioskeliuose ar mažose parduotuvėse.

Greitai gendantys maisto produktai išvykose į gamtą turi būti laikomi automobiliniuose šaldytuvuose, šaltkrepšiuose. Šilumoje maisto produktai genda greičiau, todėl juos reikia laikyti šaltai, pavėsyje. Jei kepate mėsą, įsitikinkite, jog ji iškepta tinkamai (atkreipkite dėmesį į išsiskiriančias sultis, kurios turi būti šviesios, o ne rožinės spalvos), nes kitu atveju galite apsinuodyti. Jei apsinuodijote, patartina kurį laiką, kol liausis stipresnis pykinimas, vėmimas, atsisakyti maisto. Vėliau pradėti vartoti lengvą, virtą, švelnų maistą – puikiai tinka košės, troškinti patiekalai.

Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina:

1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą;

2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių;

3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną);

4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25);

5. Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių;

6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;

7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį);

8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus;

9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). vartoti juoduotą druską;

10. Riboti alkoholio vartojimą;

11. Skatinti išimtinį žindymą iki 6 mėn. ir žindymą iki 2 m. ir ilgiau, užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą;

12. Valgyti reguliariai;

13. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens;

14. Kasdien aktyviai judėti. Fizinis aktyvumas turi tapti kasdieniniu įpročiu (puikiai tinka važinėjimas dviračiu, vaikščiojimas pėsčiomis, maudynės vandens telkiniuose ir pan.).

Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, bet būtų atsižvelgiama į jas visas.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Žodis kontracepcija (lot. contra – prieš; conceptio - pastojimas) – tai priemonės, padedančios išvengti nėštumo arba sumažinti jo tikimybę, visuma. Daugeliu atvejų tai yra priemonės nuo pastojimo, tačiau kartais prie kontracepcijos yra priskiriama taip pat ir abortas bei nėštumo nutraukimo tabletės.

Šiuolaikiniai kontraceptikai ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo ar lytiniu keliu plintančių ligų, tačiau suteikia ir daugiau naudos: mažina priešmenstruacinius skausmus, kūno plaukuotumą, maţina odos ir plaukų riebumą, spuogų susidarymą. Žinoma, visos priemonės turi tam tikrų trūkumų, beje ir nuo nėštumo neapsaugo 100 proc. (išskyrus susilaikymą). Tinkamą apsaugos būdą pagal savo poreikius galima pasirinkti iš daugelio kontracepcijos būdu kaip trumpo ir ilgo veikimo metodų, hormoninių ir nehormoninių metodų, tačiau prieš naudojant kontracepciją reikėtų pasikonsultuoti su ginekologu.

HORMONINIAI METODAI

Pagal sudėtį kontraceptinės tabletės gali būti vienfazės, savo sudėtyje turinčios tik vieną hormoną progestiną, ir kombinuotos arba dvifazės, kurių sudėtyje yra mažos dviejų hormonų – estrogeno ir progestino dozės. 

Vienfazės kontraceptinės tabletės. Vienfazių kontraceptinių tablečių sudėtyje esantis hormonas progestinas sutirština gimdos kaklelio gleives ir apsaugo nuo spermos patekimo į gimdą. Jos geriamos kasdien, tiksliai tuo pačiu metu (paklaida negali būti didesnė negu 3 valandos). Šių kontraceptinių tablečių patikimumas mažesnis nei kombinuotų estrogeno ir progestino tablečių. Jei vartojamos teisingai, nuo nėštumo apsaugo 95 – 99 %.

Vienfazės kontraceptinės tabletės efektyviai apsaugo nuo nėštumo ne iš karto, pirmąjį vartojimo mėnesį reikalinga papildoma apsauga. Jei daroma didesnė nei 3 valandų vartojimo laiko paklaida, vienfazių kontraceptinių tablečių patikimumas stipriai sumažėja. Vienfazes kontraceptines tabletes gali vartoti maitinančios moterys. Jos saugesnės vyresnėms negu 40 metų moterims, taip pat rūkančioms ir esant padidėjusiai rizikai sirgti tromboze. 

Šalutinis poveikis: gali sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti kraujavimas ar tepimas ciklo viduryje, didėti kūno svoris, atsirasti kiaušidžių cistos.

Kombinuotos (dvifazės) kontraceptinės tabletės – tai populiariausia hormoninės kontracepcijos rūšis. Kombinuotos hormoninės tabletės veikia dviem būdais: organizme palaikomas pastovus hormonų lygis, todėl kiaušidės išskiria mažiau hormonų ir nesubrandina kiaušinėlio, taip pat tirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl sperma nepatenka į gimdą.

Vartojant teisingai, kombinuotos kontraceptinės tabletės nuo neplanuoto nėštumo apsaugo 99,9 % ir veikia jau nuo pirmos vartojimo dienos. Tabletės pradedamos gerti pirmą mėnesinių ciklo dieną ir geriamos 21 dieną, tada daroma 7 dienų pertrauka. Kombinuotos kontraceptinės tabletės parduodamos ir 28 tablečių pakuotėmis, iš kurių 21 tabletė yra hormoninė, o likusios 7 tabletės savo sudėtyje neturi hormonų ir veikia kaip priminimas kasdien išgerti tabletę. Kombinuotas kontraceptines tabletes nebūtina vartoti kasdien tiksliai tuo pačiu paros metu, tačiau rekomenduojama, nes susidaro vartojimo įprotis ir lengviau įsimenama išgerti tabletę. 

Be poveikio vaisingumui, kai kurios kombinuotos kontraceptinės tabletės (sudėtyje turinčios ciproterono acetatą, drospirenoną arba dienogestą) gali būti naudojamos ir kitiems tikslams: vyriško tipo plaukuotumui ant veido mažinti, odos spuoguotumui gydyti.

Šalutinis poveikis: labai dažnai pasireiškia protarpinis kraujavimas, tepimas, krūtų skausmas, pykinimas, vėmimas. Dažnas šalutinis poveikis – dirglumas, nervingumas, nuotaikų kaita, depresija, lytinio potraukio sumažėjimas ar padidėjimas. Gali didėti svoris dėl padidėjusio vandens kaupimosi organizme. Gali pasunkėti ar prasidėti migrena, atsirasti galvos svaigimas, regos pablogėjimas.  Gali atsirasti ar padidėti odos spuoguotumas. Retai kraujagyslėse gali atsirasti krešulių, didėja insulto, infarkto, plaučių embolijos tikimybė. Ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas nežymiai didina gimdos kaklelio ir krūties vėžio riziką. Kombinuotos kontraceptinės tabletės nerekomenduojamos vartoti moterims, turinčioms padidėjusią riziką sirgti tromboze, vyresnėms nei vyresnėms nei 35 metų rūkančioms moterims, taip pat moterims kurioms įtariamas ar nustatytas krūties ar lyties organų vėžys, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Jei vartojant kombinuotas kontraceptines tabletes vemiama ar viduriuojama, būtina naudotis papildoma apsaugos priemone.

Hormono progestino injekcijos švirkščiamos į raumenis kas du – tris mėnesius. Jų efektyvumas yra apie 99 %. Šių injekcijų poveikis yra trejopas: sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl spermijai nepatenka į gimdą, gimdos gleivinė neparuošiama priimti apvaisintam kiaušinėliui, slopinamas folikulo vystymasis ir ovuliacija.

Privalumai: Kontraceptinis poveikis tęsiasi du - tris mėnesius. Gali naudoti krūtimi maitinančios moterys. Gali vartoti moterys, negalinčios vartoti kombinuotų kontraceptinių tablečių.

Trūkumai: Vartojant ilgą laiką organizme susidaro estrogenų trūkumas, todėl didėja osteoporozės (kaulų retėjimo) rizika. Gali sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nereguliarus kraujavimas, galvos skausmai, spuogai, lytinio potraukio mažėjimas. Gali didėti svoris. Nustojus vartoti vaisingumas atsistato po kelių mėnesių ar net po metų.

Jis stabdo ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives, apsaugodamas nuo spermijų prasiskverbimo.

Degtuko dydžio kapsulės implantuojamos po moters dilbio oda. Išsiskiriantis iš implanto progestogenas patenka į kraują, užtikrindamas apsisaugojimą nuo nėštumo 5 metus.

Privalumai: Nereikia gerti kasdien piliulių. Nereikia jokių papildomų veiksmų.

Trūkumai: Brangus metodas (jei nenaudojamas pilnus 5 metus). Nėra plačiai paplitęs. Implantuoja ir pašalina kapsules patyręs sveikatos priežiūros darbuotojas. Nereguliarus kraujavimas. Neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ir ŽIV.

Hormoninė gimdos spiralė suteikia patikimą apsaugą nuo nėštumo penkeris metus, tačiau esant reikalui gali būti išimta ir anksčiau. Hormoninė spiralė visą naudojimo laiką išskiria mažą hormono progestino dozę. Progestinas sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl sperma negali patekti į gimdą ir kiaušinėlis neapvaisinamas. Gimdos gleivinė naudojant spiralę neišveša ir nepasiruošia priimti apvaisinto kiaušinėlio. Patikimumas – 99,9 %.

Privalumai: Apsauga nuo nėštumo ilgalaikė, trunka penkerius metus, esant reikalui spiralę galima išimti ir anksčiau. Hormonai išskiriami vietiškai ir mažais kiekiais, todėl pašaliniai poveikiai sukeliami hormonų yra gana reti. Išėmus spiralę vaisingumas atsistato iš karto. Galima naudoti žindant krūtimi.

Trūkumai: Pirmaisiais naudojimo mėnesiais gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas, tepimas, galvos skausmai, krūtų tempimas. Pirmaisiais naudojimo mėnesiais yra didesnė tikimybė susirgti uždegiminėmis dubens ligomis. Retai pirmaisiais mėnesiais kiaušidėse gali atsirasti nedidelių cistų. Labai retai spiralė gali iškristi iš gimdos.

Tai lankstus hormonų prisotintas žiedas. Jis įdedamas į makštį pirmąją mėnesinių ciklo dieną ir paliekamas trims savaitėms, po to daroma 7 dienų pertrauka. Dažniausiai nei moterys nei partneriai jo nejaučia. Žiedas nedideliais kiekiais išskiria hormonus tris savaites, apsauga nuo nėštumo išlieka mėnesį. Žiedo sudėtyje yra tie patys hormonai kaip ir kombinuotose kontraceptinėse tabletėse – estrogenas ir progestinas, tačiau mažesniais kiekiais. Apsaugos nuo neplanuoto nėštumo patikimumas - kaip ir kontraceptinių tablečių.

Privalumai: patogus naudoti, naudojamas vieną kartą per mėnesį, vėmimas ir viduriavimas nemažina kontraceptinio žiedo efektyvumo. Nustojus vartoti iškart atsinaujina vaisingumas.

Šalutinis poveikis: kaip kombinuotų kontraceptinių tablečių, pasitaiko šiek tiek rečiau dėl mažesnio hormonų kiekio patenkančio į organizmą. Retais atvejais moterys gali nuolat jausti kontraceptinį žiedą. Partneris lytinių santykių metu gali jausti kontraceptinį žiedą. Gali padaugėti išskyrų iš makšties, didėja makšties uždegimo tikimybė. 

Tai plonas, ant odos klijuojamas pleistras, prisotintas hormono estrogeno ir progestino. Jo sudėtis identiška kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Klijuojamas pirmą mėnesinių dieną pleistras veikia 7 dienas ir keičiamas kas savaitę tris savaites, po to daroma 7 dienų pertrauka kaip ir vartojant kontraceptines tabletes. Pleistro patikimumas yra toks pats kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių.

Privalumai: patogus naudoti, nes klijuojamas tik kartą per savaitę tris savaites per mėnesį. Vėmimas ir viduriavimas nemažina pleistro efektyvumo. Nustojus vartoti iškart atsinaujina vaisingumas.

Trūkumai: šalutiniai poveikiai tokie patys kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Nerekomenduojama vartoti moterims, sveriančioms daugiau nei 90 kilogramų. Pleistro klijavimo vietoje gali atsirasti odos alergija.

NEHORMONINIAI METODAI

Gimdos spiralė su variu pakeičia gimdos cheminę terpę ir padaro ją nepalankią implantuotis apvaisintam kiaušinėliui. Vario spiralės efektyvumas yra 98 – 99,8 %. Vario spiralė gali būti naudojama 5 metus.

Privalumai: Apsauga nuo nėštumo ilgalaikė, trunka penkerius metus, esant reikalui spiralę galima išimti ir anksčiau. Gali vartoti moterys, negalinčios vartoti hormoninės kontracepcijos. Galima naudoti žindant krūtimi. 

Trūkumai: Dažnai mėnesinės tampa nereguliarios, gausesnės ir skausmingesnės, galimas gimdos uždegimas, negimdinis nėštumas, skausmai pilvo apačioje. Labai retai spiralė gali iškristi iš gimdos.

Mechaninės (barjerinės) kontracepcijos priemonės neleidžia spermai patekti į gimdą ir kiaušintakius ir apvaisinti kaušinėlio. Plačiausiai naudojama ir patikimiausiai apsauganti nuo neplanuoto nėštumo mechaninė kontraceptinė priemonė – prezervatyvai. Tai vienintelė apsaugos priemonė patikimai apsauganti nuo ŽIV ir lytiškai plintančių ligų. Prezervatyvai gali būti skirti vyrams ir moterims. Prezervatyvo patikimumas teisingai naudojant yra 88 - 97 procentai. Patikimumas didesnis, jei prezervatyvas yra suteptas spermicidu (spermatozoidus naikinančia medžiaga). Prezervatyvus galima naudoti tik su lubrikantais, pagamintais vandens pagrindu, nes riebaliniai tepalai ir lubrikantai (vazelinas) tirpdo lateksą, iš kurio pagaminti prezervatyvai ir padidėja neplanuoto nėštumo tikimybė.

Pati geriausia apsisaugojimo priemonė nuo nepageidaujamo nėštumo yra susilaikymas, tačiau gyvenant sveiką lytinį gyvenimą, ko gero, patogiausia priemonė, padedanti išvengti nepageidaujamo nėštumo ir lytiniu kelių plintančių ligų – prezervatyvas. Patikimumas, naudojant jį tinkamai – iki 99 proc. Prezervatyvai yra sąlyginai nebrangūs, jų nesunku įsigyti, dėl naudojimo nereikia kreiptis į gydytoją (nebent esate alergiškas lateksui).

Kontracepcija turi pagerinti gyvenimo kokybę, o ne kelti papildomą įtampą. Kontracepcijos pasirinkimas – abipusio susitarimo reikalas. Kadangi dauguma priemonių yra skirtos moterims, būtent jos ir turėtų priimti galutinį sprendimą.

Straipsnis parengtas remiantis:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra. Erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai:•    Erkinis encefalitas. Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys). •    Laimo liga - ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau.  Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.  Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.Erkių platinamų ligų profilaktikaVakcinacijaPatikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą. Nuo Laimo ligos nėra skiepų.Erkių gausą mažinančios priemonėsTinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).Individualios apsaugos priemonėsBūnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Daugiau informacijos apie erkių platinamas ligas:

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Būtina atkreipti dėmesį į žmonių saugumą prie vandens, nes Lietuvoje kasmet didelė dalis žmonių, ypač vaikai, patiria traumas maudydamiesi.

Nuskendimai sudaro didžiausią dalį mirties priežasčių dėl netyčinių traumų visose amžiaus grupėse.

Skęstantis suaugęs žmogus ar vaikas dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.

Pagrindiniai pavojai maudantis:

Pirma pagalba skęstančiam:

Mėgstantiems maudytis visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens. Saugokite save ir kitus:

Linkime visiems puikios ir saugios vasaros!

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Visame pasaulyje nuolat auga mokslo susidomėjimas juoku, o įvairiausi tyrimai patvirtina teigiamą juoko poveikį sveikatai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistinius duomenis nustatyta, kad linksmi žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Juokas pradeda vystytis nuo kūdikio šypsenos kaip nevalingas refleksas ir primityvi reakcija bei nesąmoningas artikuliavimas, kuriame dalyvauja pasąmonė ir žmogaus kūnas. Šis refleksas taip pat suveikia tuomet, kai žmogus yra kutenamas. Pirmą naujagimio juoką išgirstame tik po mėnesio nuo gimimo. Juokiantis žmogaus organizme vyksta daugybė biocheminių bei fiziologinių pokyčių. Pirmiausia yra išjudinama beveik 80 raumenų grupių. Juokiantis susitraukia krūtinės, pečių bei diafragmos raumenys, o įsitempę pilvo preso raumenys masažuoja visus pilvo organus. Svarbu, kad juokas būtų daugiau pilvinis, o ne krūtininis. Besišypsant susitraukia veido raumenys ir lūpų kampučiai kilsteli aukštyn. Taip veidas nuolat tonizuojamas, nes priteka daugiau kraujo ir vyksta natūralus veido patempimas bei tiesioginis kraujotakos aktyvinimas, daugiau deguonies patenka į smegenis. Juokiantis valosi plaučiai, gilėja įkvėpimas, o iškvėpimo metu oras labai greitai (apie 100 km/val. greičiu) išstumiamas iš plaučių (alveolių) ir jie apsivalo nuo anglies dvideginio bei kvėpavimo takuose esančių gleivių. Dujų apykaita pagreitėja nuo 3 iki 4 kartų. Tai padeda atsikosėti ir lengvai išsivalyti plaučiams nuo skreplių bei palengvinti kvėpavimo takų negalavimus. Taip pat pagerėja visų audinių bei organų aprūpinimas krauju, padidėja raudonųjų kraujo kūnelių ir deguonies kiekis, normalizuojasi kraujospūdis, sumažėja cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje bei galvos skausmas, pagerėja savijauta, gaminasi vitaminas C, padaugėja imunoglobulino, stiprėja imunitetas. 

Juokas – tik žmogui būdinga savybė. Pasirodo, kad žmogaus kūnas neskiria dirbtinio juoko nuo nuoširdaus, todėl visai nesvarbu, ar juokiamasi iš anekdoto, ar jogos treniruotėje – poveikis organizmui yra visiškai analogiškas. Juokas yra išimtinai tik žmogui būdinga savybė – gyvūnai nesijuokia. Kaip ir iš ko juokiamasi, yra užkoduota genuose. Nustatyta, kad dažniausiai juokiasi vaikai nuo vienerių iki penkerių metų (apie 400 kartų per dieną), o suaugusieji (sulaukę 30 metų) – vos 15. Moterys juokiasi 1,5 karto dažniau negu vyrai. Deja, su amžiumi žmonės vis labiau praranda sugebėjimą džiaugtis, šypsotis bei juoktis. Grimzdami į liūdesį ir neviltį, jie teisinasi, kad džiaugtis nėra kuo bei juokiasi vos 6 min. per dieną.  Profesionalūs ekspertai pagal sudarytą  juoko klasifikaciją nesunkiai gali apibūdinti net žmogaus charakterį. Juoko metu išleidžiami įvairūs garsai turi net keletą žmogų apibūdinančių atspalvių. Žmogus juokdamasis dažniausiai taria šiuos garsus:

Cha cha cha – pats nuoširdžiausias ir einantis iš širdies juokas atvira burna, pilnas džiaugsmo ir harmonijos su aplinkiniu pasauliu. Taip juokiasi geri ir linksmi žmonės. Dažniau taip juokiasi moterys.

Chu chu chu – kažką slepiantis, su išankstiniu nusistatymu.

Cho cho cho – kritiškas, besityčiojantis, grasinantis.

Chi chi chi – ironiškas, piktavališkas, gudrus, sarkastiškas.

Che che che – gudruoliškas, laikantis distanciją su pašnekovu.

Nors juokas ir naudingas sveikatai, tačiau medikai įspėja, kad ilgai juoktis nerekomenduojama:•   po operacijų;  •    turint bambos, diafragmos, kirkšnies, stemplės angos, pilvo sienos, stuburo bei kitokias įgimtas ar įgytas išvaržas; •   sergant kai kuriomis akių ligomis (kai gresia tinklainės atšokimas ir kt.); •   sergant tuberkulioze, pneumonija; •   sergant plaučių pneumotoraksu (oro susikaupimas pleuros ertmėje) ar emfizema (oro susikaupimas organuose) ir kt.; •   gresiant persileidimui.

Kartais būna tokių situacijų, iš kurių tikrai neima juokas, bet vardan savo sveikatos privalome išmokti sąmoningai valdyti emocijas bei atlaikyti socialinį ar kitokį spaudimą, sugebėti pakeisti požiūrį į įvykius, problemas ar stresą. Geriausias ir nieko nekainuojantis vaistas, visada esantis šalia – tai nusišypsoti bei nuoširdžiai nusijuokti. JAV jau seniai šypsena ir juokas tapo viena iš sveiko gyvenimo būdo detalių. Pripildykite savo gyvenimą, aplinką ir namus įvairiais džiaugsmą bei malonumą teikiančiais užsiėmimais, istorijomis ar veiklomis. Rinkitės linksmus kino filmus, komedijas, kultūrinius renginius. Daugiau skaitykite pozityvią ir linksmą spaudą, knygas. Praleiskite daugiau laiko su pozityviai nusiteikusių bei šmaikščių žmonių kompanija. Dūkite su savo mylimais vaikais, praleiskite daugiau laiko su augintiniais. Fiksuokite daugiau linksmų istorijų, anekdotų, atsitikimų. Pakilkite aukščiau buities, neliežuvaukite ir nepavydėkite. Harmonija ir simbiozė su gamta bei artimaisiais greitai duos teigiamų rezultatų, pagerins savijautą ir suteiks didelį šansą apsisaugoti nuo įvairių sveikatos sutrikimų bei pagerins gyvenimo kokybę. Nei vienoje vaistinėje jūs nenusipirksite šio unikalaus vaisto, bet panaudodami jį sau ir aplinkiniams suteiksite neįkainojamą dozę gyvenimo džiaugsmo, laimės ir sveikatos.

Dalai Lama: „Jei jūs galvosite vien apie negatyvius dalykus, jums tai nepadės ieškoti sprendimų ir sugriaus dvasios ramybę. Man patinka šypsenos ir aš trokštu matyti kuo daugiau šypsenų – tikrų šypsenų. Tačiau jei mes norime tų šypsenų, mes turime kurti pagrindą joms atsirasti“.  

Pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

✓ Jaučiatės įsitempęs?

✓Kankina nerimas?

✓Dažnai būnate blogos nuotaikos?

✓Esate prislėgtas?

✓Nežinote kaip sau padėti? Išbandykite programėlę „Pagalba Sau“!

Ją parsisiųsti nemokamai galite Google Play parduotuvėje.

Daugiau informacijos: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.sam.pagalbasau

Vasara prasideda gausia žiedadulkių įvairove ore. Dalis žmonių kiekvienais metais kenčia nuo šienligės. Nors jos priežastimi buvo laikytas šienas, tačiau dabar moksliškai įrodyta, kad šienligę sukelia į kvėpavimo takus patekusios žiedadulkės. Šių smulkių grūdelių paviršiuje yra daug įvairių, labai specifinių baltymų. Jie veikia kaip atpažinimo kodas, kuris reikalingas augalų dauginimuisi. Ant gleivinės nusėdusios žiedadulkės išskiria baltymus, sukeliančius specifines imuninės sistemos reakcijas, kurios pasireiškia alergijos simptomais (varvanti ir niežtinti nosis bei akys, perštinti gerklė, kosulys ir odos įjautrinimas). Šiai ligai būdingas griežtas sezoniškumas. Žalingos medžiagos organizme kaupiasi metų metus ir ligą gali būti sunku išgydyti. Alergijos simptomus sukelia apie 50 rūšių augalų. Dažniausia tai vėjo apdulkinami augalai. Alergenines žiedadulkes barstantys augalai skiriami į tris grupes: medžiai, žolės ir piktžolės.

Medžiai yra Lietuvoje anksčiausiai pavasarį pražystantys augalai. Jų dulkėjimas prasideda kovo (atskirais metais – vasario) mėnesį ir tęsiasi iki liepos. Iš kitų augalų grupių medžiai išsiskiria žiedadulkių gausa.Migliniai augalai, kitaip vadinami žolėmis, pradeda žydėti gegužės mėnesį, o jų žiedadulkių ore aptinkama iki spalio. Dažnai šienligės priežastimi gali būti pašarinio motiejuko, paprastosios šunažolės, daugiametės svidrės, kviečių, rugių ar miežių žiedadulkės. Kasmet būna 2 periodai, kai šių žiedadulkių kiekis ore viršija įsijautrinimo ribą: pirmasis – birželio pradžioje, o antrasis, kiek mažesnis – liepos mėnesio viduryje. Antroje vasaros pusėje pradeda žydėti dilgėlės, rūgštynės, kiečiai, balandinių šeimos augalai. Gausiau žiedadulkių į orą išbarsto dilgėlės, tačiau jos yra silpnai alergeniškos.Pavojingesnis yra kiečių žydėjimo tarpsnis, trunkantis nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio mėnesio antrosios pusės. Rugsėjo mėnesį ore pasitaiko ir ambrozijos žiedadulkių, kurios su oro masėmis atkeliauja iš Pietų Europos.Pražystančių augalų žiedadulkės yra alergeniškos ir jautriems žmonėms gali sukelti sveikatos sutrikimų: atsiranda vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, užgula nosį, peršti akis ir kiti simptomai. Žiedadulkių sezono metu: •    Venkite lankytis parkuose, soduose, vietovėse, kur daug augalijos; jei įmanoma, venkite tiesioginio kontakto su augalais. •    Važiuodami automobiliu laikykite uždarytus langus, automobilyje esanti kondicionavimo sistema turėtų patenkinti vėdinimo poreikius. Taip pat rekomenduojama atsisakyti kelionių motociklais, dviračiais. •    Likite patalpose vidurdienio ir popietės valandomis, nes tuo metu žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. •    Patalpas vėdinkite iš ryto, nakties metu langus laikykite uždarytus. Jei yra galimybė, patalpoje papurkškite paprasto vandens. Taip žiedadulkių dalelės nusės ir jų neįkvėpsite.•    Lauke būkite su akiniais nuo saulės – taip mažiau žiedadulkių pateks ant akių paviršiaus. •    Iki žydėjimo nušienauti gyvenamųjų ir poilsio teritorijų žolynus. •    Nepamirškite su savimi turėti gydytojo paskirtus vaistus.

Pagal Šiaulių universiteto Aplinkotyros ir fizikos katedros informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė