„Plauk rankas - saugok gyvybes“

 Informacijos šaltinis http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/geguzes-5-oji-pasauline-ranku-higienos-diena_324

Dešimtą kartą Europoje balandžio 20 – 25 dienomis yra minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Infekcinės ligos žaloja ne tik žmonių sveikatą, bet ir sukelia ekonominius bei socialinius nuostolius. Skiepijimas – tai būdas apsaugoti organizmą nuo vakcinomis valdomų pavojingų užkrečiamų ligų. Įskiepijant vakciną siekiama, kad organizmas taptų atsparus konkrečiai ligai, t.y. įgytų imunitetą. Vakcina gali užkirsti kelią ligai arba sumažinti jos poveikį. Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas, įgyvendinant Nacionalines imunoprofilaktikos programas, visame pasaulyje finansuojamas iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiektos pakankamai didelės vaikų skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau, nors vaikų skiepijimų apimtys pakankamai didelės, suaugusių skiepijimų apimtys kelia nerimą. Pavyzdžiui, gripo sezono metu sezoninio gripo vakcina paskiepyta tik 6,4 proc. bendrosios populiacijos. Gripo vakcinacijos apimtys 65 metų ir vyresnio amžiaus rizikos grupėje sudaro vidutiniškai 10 proc. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Kai Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. rizikos grupių gyventojų. Ilgėjant gyvenimo trukmei būtina padidinti suaugusiųjų skiepijimosi apimtį, nes vakcinacija gali netiesiogiai sumažinti kai kurių sukėlėjų cirkuliavimą, ir apsaugoti tuos, kurie negali būti vakcinuoti, pavyzdžiui, naujagimius ir mažus kūdikius nuo kokliušo. Vakcinacijos nauda yra įvairiapusė. Vakcinacija sumažinamos tiesioginės išlaidos, kurios susidaro naudojant medicininius ir nemedicininius išteklius ligonių gydymui, netiesioginės išlaidos (dėl darbo našumo mažėjimo ir nedarbingumo) ir nematerialiosios išlaidos susijusios su sutrikdyta gyvenimo eiga ir kokybe.Aplinkoje egzistuoja pavojingų užkrečiamų ligų, kuriomis galime susirgti. Šios ligos „atneša“ nemažai neigiamų pasekmių – žaloja organizmą bei kartais sukelia mirties atvejus. Apsisaugoti nuo pavojingų ligų padeda skiepai.

Užkrečiamųjų ligų vakcinacija:Difterija – skiepai nuo difterijos reikalingi atsižvelgiant į paciento amžių: skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo.Stabligė – skiepijama atsižvelgiant į amžių, skiepijama pagal skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo. Susižeidus skiriama skubioji stabligės imunoprofilaktika.Kokliušas – kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, tačiau šie skiepai neužtikrina apsaugos visam gyvenimui, todėl paaugliams ir suaugusiems, ypač sveikatos priežiūros darbuotojams ir būsimiems tėvams rekomenduojama revakcinacija kokliušo komponento turinčia vakcina.Pneumokokinė infekcija – skiepijama polisacharidine vakcina, kurios sudėtyje yra 23 serologinių grupių pneumokokų antigenų. Vakcina rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems, vyresniems kaip 2 metų amžiaus asmenims. Naujos kartos konjuguotos pneumokokinės infekcijos vakcinos gali apsaugoti nuo 10 ar 13 serologinių grupių, jos skiriamos ir jaunesniems kaip 2 metų vaikams, bei asmenims vyresniems nei 50 m.Tymai – skiepijami pagal skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti dviem dozėmis ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.Raudonukė – skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.Gripas – rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, ypač šių rizikos grupių asmenims: 65 metų ir vyresniems asmenims; nėščioms moterims; sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs; vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų, medicinos darbuotojams kiekvienais metais po vieną dozę.Pasiutligė – profilaktiniai skiepijimai neturėjus kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu asmenims, kurie turi didelę riziką užsikrėsti: dirba laboratorijose, veterinarai, gyvūnų prižiūrėtojai ir kt. Skiepijami per tris kartus: pirminė dozė, antra dozė po 7 dienų ir trečioji po 21 arba 28 dienų.Žmogaus papilomos viruso infekcija - rekomenduojama mergaitėms nuo 9 metų amžiaus ir jaunoms moterims, siekiant apsaugoti nuo užsikrėtimo vakcinos sudėtyje esančių žmogaus papilomos viruso genotipais. Pilna skiepijimo keturvalentė vakcina schema: pirmoji dozė, antroji po 2 mėn. ir trečioji po 6 mėn. Dvivalentė vakcina – pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6 mėn. Lietuvoje svarstomas skiepijimų nuo žmogaus papilomos viruso įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.Hepatitas A – rekomenduojama visiems vyresniems nei 1 metų asmenims. Skubiu atveju pirmoji vakcina gali būti skiriama keliautojams išvykimo dieną, tačiau paprastai skiepijama likus 2-4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6-24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.Hepatitas B – naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6-12 mėn.). Pabaigtas hepatito B skiepijimo planas užtikrina apsaugą mažiausiai 25 metams, kartais net visam gyvenimui.Erkinis encefalitas – pradėti skiepyti iki prasidedant erkių aktyvumo sezonui (balandis - lapkritis). Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Taigi, trys injekcijos užtikrina ramų gyvenimą potencialios ligos atžvilgiu ketveriems metams. Pagreitinta schema gali būti taikoma bet kuriuo metų laiku.Epideminis parotitas – skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.Vėjaraupiai – skiepijama gyva vakcina, optimaliausia skiepyti vaikus iki 2 metų amžiaus, tačiau galima skiepytis bet kuriame amžiuje, jei asmuo nesirgo ir nori turėti apsaugą nuo šios infekcijos. Vakcinacija rekomenduojama atsižvelgiant į keliautojo individualią riziką. Vakcinuotis gyva vėjaraupių vakcina negalima besilaukiančioms moterims.Nebūkite abejingi – skiepai gali išgelbėti Jūsų gyvybę. Saugių ir veiksmingų vakcinų dėka vienos ligos, sąlygojančios rimtas komplikacijas ir mirtis pašalintos, kitos eliminuojamos (poliomielitas, tymai, raudonukė).

           Straipsnis parengtas remiantis:           1. www.ulac.lt            2. www.sam.lt

Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kovo 24-ąją visame pasaulyje minima tuberkuliozės diena. Pasaulio tuberkuliozės dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šios ligos paplitimą bei dedamas pastangas kovojant su ja. Šią dieną taip pat stengiamasi informuoti gyventojus apie tuberkuliozės užsikrėtimo kelius, profilaktikos priemones, apsisaugojimo nuo jos būdus ir gydymo galimybes.Lietuva priskiriama prie Europos Sąjungos valstybių, kuriose sergamumas tuberkulioze yra didelis. Kasmet nuo tuberkuliozės pasaulyje miršta apie 2 mln. gyventojų. Tai tyli ir labai pavojinga liga, kuria susirgus reikia kruopščiai ir ilgai gydytis. Gydymas nuo tuberkuliozės užtrunka nuo septynių mėnesių iki dviejų metų. Todėl labai svarbu kasmet apsilankyti pas šeimos gydytoją, o kas dvejus metus atlikti plaučių rentgenogramą, pagal kurią galima diagnozuoti ankstyvas tuberkuliozės formas. Tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligonis, sergantis atvira plaučių tuberkulioze ir išskiriantis tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, spjaudydamas skreplius. Manoma, kad atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per vienus metus gali užkrėsti nuo 15 iki 35 žmonių. Tuberkuliozės mikobakterija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet gali pažeisti ir kitus organus ar audinius (smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą). Ligai būdingas ilgai trunkantis kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, prakaitavimas naktimis, svorio kritimas ir nuovargis. Kartais atsikosėjus skrepliuose gali būti kraujo.Užsikrėtę tuberkulioze asmenys savo organizme turi TB mikrobą, bet jis nėra aktyvus ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos, bet tai yra laiko klausimas kada dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc) gali susirgti tuberkulioze. Trečdalis visos pasaulio populiacijos yra užsikrėtę TB bakterija, iš jų 5-10 proc. susirgs tuberkulioze. Sergančių tuberkulioze žmonių organizme mikrobai aktyviai dauginasi, jiems pasireiškia TB būdingi simptomai, taigi kosėdami jie platina užkratą. TB dažniausiai užsikrečiama, jei yra dažnas kontaktas taip užkrečiami šeimos nariai ir darbo kolegos. Tuberkuliozės plitimą skatina socialiniai veiksniai: netinkamos gyvenimo ir mitybos sąlygos, žalingi įpročiai, nesilaikymas tinkamo tuberkuliozės gydymo rėžimo (dėl šios priežasties atsiranda tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vaistams), bedarbystė, pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas ir kt. Kitos galimos priežastys: plintanti ŽIV infekcija ir AIDS, didėjanti gyventojų migracija.

Pagrindinės profilaktikos priemonės1. Būtinas profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo bei paslaugų teikimo gyventojams srityse. 2. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve) turi būti atliktas tuberkulino (Mantu) testas. 3. Profilaktinis naujagimių (skiepijami 2-3 dieną po gimimo) ir kūdikių skiepijimas BCG vakcina nuo tuberkuliozės, apsaugo juos nuo itin sunkių TB formų. 4. Gerų ekonominių ir socialinių sąlygų užtikrinimas (nedarbo, skurdo, narkotikų, alkoholio vartojimo mažinimas, gyvenimo sąlygų gerinimas). 5. Nuolatinis imuniteto stiprinimas, sveika mityba, reguliarus darbo ir poilsio režimo laikymasis, drėgnas patalpų valymas ir vėdinimas. 6. Atsiradus karščiavimui, svorio kritimui, silpnumui, pradėjus kosėti, prakaituoti, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, nustatys diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą. 7. Svarbiausia priemonė – visą gydymo kursą medicinos personalo kontroliuojamas kokybiškas tuberkuliozės gydymas ligoninėse iki visiško pasveikimo.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. www.tuberkulioze.eu2. www.smlpc.lt 3. www.ulac.lt

Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 Vasario 4 diena minima kaip Pasaulinė vėžio diena, kuri vienija viso pasaulio gyventojus kovai su vėžiu. Šios dienos tikslas – išgelbėti milijonus gyvybių kasmet didinant informacijos pasiekiamumą ir švietimą apie šią ligą, taip pat atkreipti vyriausybių ir gyventojų dėmesį į šią problemą ir paskatinti imtis veiksmų.

Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Pagal ląstelių kilmę, sandarą ir savybes išskiriama: kraujo vėžiai, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, inkstų, vyriškosios bei moteriškosios lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų bei kitokie navikai.

Vėžio požymiai. Nors ir neturite jokių problemų, reikėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pūslės veikloje, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyčiai karpose ar apgamuose, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį; jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą - ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo.Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo. Pagrindinis daugelio vėžio rūšių rizikos faktorius yra amžius, kadangi senstant organizme daugėja genetinės medžiagos pakitimų. Pasaulinė vėžio epidemija yra didžiulė ir tendencingai auga. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai yra gana jauni žmonės – 30–69 metų. Todėl kviečiame visus žmones NEMOKAMAI pasitikrinti sveikatą, dalyvaujant prevencinėse programose, taip užkertant kelią onkologinėms ligoms. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos vėžio prevencinės programos: Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Kviečiame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dalyvauti prevencinėse programose.

Nepamirškite, kad sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti vėžio atsiradimo galimybes. Todėl patariame: nerūkyti, vengti alkoholio vartojimo, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis ir saugotis nuo ultravioletinių spindulių.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kvėpavimo takų infekcijas, sukelia įvairios bakterijos ir virusai (virš 100 rūšių). Dažniausi jų – rinovirusai. Jais užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu, per mažus lašelius, kuriais virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam kosint ar čiaudint. Užsikrečiama per rankas, daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Virusas į organizmą dažniausiai patenka per nosį ar akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Ligos sukėlėjai lengvai perduodami vieno asmens kitam, todėl peršalimo ligos greitai plinta. Peršalimo ligos daugumai trunka apie 8-14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar pneumonija. Peršalimo simptomai pasireiškia po 1–2 dienų nuo užsikrėtimo. Simptomai prasideda gerklės kutenimu, kuris būdingas pirmąsias ligos dienas, vėliau išnyksta. Gerklės skausmą lydi sloga, kuri iš pradžių būna vandeninga, sekretas bespalvis, vėliau sutirštėja. Virusai sparčiai dauginasi patekę į nosies gleivinę, tada išsiskiria uždegimo mediatoriai, dėl to vystosi nosies gleivinės uždegimas bei paburkimas. Didžiausia virusų koncentracija nosies sekrete būna pirmąsias 3 dienas po apsikrėtimo. Sergantieji dažnai klaidingai mano, jog nosies užgulimą sąlygoja per didelis kiekis tiršto sekreto, tačiau tai įvyksta dėl nosies kraujagyslių paburkimo ir uždegimo. Prie šių simptomų gali prisidėti ir galvos skausmas, pykinimas, bendras silpnumas, karščiavimas, čiaudulys.Kad peršalote, dažniausiai pajuntate grįžę į namus ir kol dar nespėjote rimtai susirgti, pasinaudokite gerai žinomomis paprastomis priemonėmis: pamirkykite kojas karšto vandens vonelėje su druska, būtinai gerkite daug skysčių, geriausia – karštos liepžiedžių, aviečių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę su ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą, ilsėkitės. ProfilaktikaNorint išvengti peršalimo, svarbu nuolat stiprinti imunitetą, sveikai ir reguliariai maitintis, atsisakyti riebių, saldžių, konservuotų produktų. Pakankamai ilsėtis, vengti streso ir būti fiziškai aktyviems. Vilkėti natūralaus pluošto drabužius, kurie išgarina drėgmę ir išlaiko kūno šilumą. Pervargusio žmogaus imuninė sistema daug silpnesnė. Atminkite!Peršalimą sukelia daugybė skirtingų virusų. Pats šaltas oras peršalimo nesukelia. Antibiotikai nėra skiriami peršalimui gydyti. Nekomplikuotą peršalimą galima gydytis patiems namuose. Peršalimo ligų galima išvengti laikantis bendrųjų profilaktikos reikalavimų: vengti kontakto su sergančiaisiais, kosint ar čiaudint prisidengti veidą, vėdinti patalpas, reguliariai plauti rankas, nepervargti, vengti stresų bei tinkamai maitintis. Vengti didesnių žmonių susibūrimo vietų.

Straipsnis parengtas remiantis:1. www.smlpc.lt.2. www.sam.lt3. www.sveikas.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 Traumos 

Žiemos laikotarpiu padidėja traumų tikimybė, žmonės dažniau paslysta, patiria įvairių traumų. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas lūžus kaulams – imobilizuoti pažeistą vietą. Reikia, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų jos sąnariai, esantys aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Galūnių įtvarams naudojami plokšti, siauri daiktai: lentelės, liniuotės, surištos medžio šakelės, kartonas, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos! Negalima patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Jei lūžis atviras, prieš mobilizavimą būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarkyti žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą.Nušalimai Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai. I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės. II laipsnio nušalimas - tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės. III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų. Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18 – 20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti. Išvengti nelaimingų atsitikimų žiemą Jums padės šie patarimai:• Judėdami iš vienos vietos į kitą, lipant laiptais, išlipdami iš transporto – naudokitės turėklais ar transporto priemone kaip ramsčiu.• Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, eidami per gatvę.• Būkite atidūs prie šiaurinių įėjimų į pastatus – net jei danga ir nuvalyta, ji vėl gali greitai tapti slidi.• Drėgni paviršiai kelia didelę traumų tikimybę. Prilipęs prie batų padų sniegas, įėjus į patalpą, sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį. Būtina labai gerai nusivalyti batų padus prieš įeinant į patalpas. Prekybos centruose ar kitose dažnai lankomose vietose turi būti nuolat valomos šlapios vietos ir pastatyti įspėjamieji ženklai ,,Eikite atsargiai – slidu!”.• Avalynė žiemą turėtų būti neslidžiu padu. Nepatartina avėti aukštakulnių.• Eidami slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, tai padės išlaikyti pusiausvyrą. Pasistenkite sulėtinti, sumažinti žingsnius, neskubėkite, labai atsargiai lipkite laiptais, leiskitės į nuokalnę, laikykitės turėklų. Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti.• Pasistenkite nenešti daug daiktų, tai gali sutrukdyti išlaikyti pusiausvyrą. Stebėkite kliūtis. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite vaiko (rizikuojate jo sveikata). Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereiktų skubėti. Senyvo amžiaus žmonėms nepatartina vaikščioti be reikalo, tamsesniu paros metu nepamirškite atšvaitų. Jei būtina išeiti – naudokitės lazdele, nes tai padės išlaikyti pusiausvyrą.• Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego. • Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad nušalti galima tik spiginant stipriam šalčiui. Nušalimo grėsmė iškyla lauke temperatūrai nukritus žemiau nulio. Dažniausia nušąlamos galūnės – rankos, kojos bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai. Nušalimas yra labai klastingas, nes tuo pačiu metu atšąla visas organizmas. Atminkite, kad nušalusios kūno vietos negalima trinti, ypač sniegu.• Alkoholis šalčiui – ne draugas. Ypač pavojinga ilgai šaltyje būti neblaiviems asmenims, mat jie praranda jautrumą šalčiui ir nejaučia dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.• Nešiokite kepurę. Per galvą žmogus netenka apie 70 proc. visos kūno šilumos, o tai reiškia, jog mus šildo tik likę 30 procentų.Jei taip atsitiko, kad Jūs patyrėte traumą, įtariate nušalimą arba matote, kad pagalbos riekia kitam asmeniui – nepanikuokite. Mokate suteikti pirmą pagalbą ir nebijote to daryti – būtinai padėkite. Jeigu nepasitikite savimi ar nežinote, kaip teisingai padėti nukentėjusiam asmeniui, kvieskite greitąją pagalbą.                                                                                                                                                                                        

                                                                                                                                                                                               Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė