Naujienos
Edukacinis žygis dviračiais
Rugsėjo 19 d. Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kartu su Jono Avyžiaus viešoji biblioteka surengė edukacinį dviračių žygį, skirtą Saulės mūšio 780-osioms metinėms ir Europos judriajai savaitei paminėti.
Penkiolika įvairaus amžiaus entuziastų, pasiruošusių dviračiais įveikti 25 km maršrutą, pirmiausia susirinko prie Visuomenės sveikatos biuro. Antanas Norvaišas specialiai atmynė iš Žiurių. Išlydėti dviratininkų atvyko Joniškio policijos komisariato vyr. tyrėja Daina Kaminskienė ir tyrėjas Algirdas Sakalauskas. Pareigūnai sužymėjo dalyvių dviračius, kad vagystės atveju būtų galima lengviau juos surasti. Dviratininkams sėkmės linkėjo LR Seimo narys Vitalijus Gailius ir Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Karaliūnas. Visus žygio dalyvius supažindinus su saugaus eismo taisyklėmis ir kelionės maršrutu, dviratininkai išriedėjo Jakiškių link. Prie Jakiškių dvaro entuziastai buvo sustoję atsikvėpti ir pasigrožėti aplinka.
Po valandos žygio dalyviai atvažiavo prie Linkaičių kaimo bibliotekos. Čia svečiai su kaimo gyventojais praleido smagią popietę. Buvo žaidžiami lauko žaidimai. Ir maži, ir suaugę išbandė savo taiklumą, vaikai buvo apdovanoti prizais. Paskui visi susirinkusieji bibliotekoje vaišinosi obuoliais, kava, arbata, pyragais, dalijosi įspūdžiais, planavo kitą žygį. Žygio dalyviai išvažiavo į Joniškį.
Visuomenės sveikatos biuro specialistai linki visiems būti aktyviems, daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais. Nes važiuojant dviračiu sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, pagerėja širdies - kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas grūdintis ir stiprinti imunitetą.
Važiavimas dviračiu veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų. Tokia treniruotė, visų pirma, naudinga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Kiekvienas gali pasirinkti norimą mynimo intensyvumą. Tuo metu, kai mes miname dviračio pedalus, širdies raumuo susitraukia intensyviau. Tokiu būdu mes treniruojame širdies raumenį, didiname jo ištvermę. Svarbiausia nepersistengti - pradėti nuo nedidelių važiavimo atstumų.
Važiuojant dviračiu suaktyvėja kvėpavimas, kraujas aprūpinamas deguonimi. Tuo metu ir galvos smegenys aprūpinamos deguonimi, o tai teigiamai veikia darbingumą ir atmintį. Aktyvus kvėpavimas sumažina kvėpavimo takų ligų riziką. Pasivažinėjimui patartina rinktis parkus, miškus, nutolusius nuo intensyvaus eismo.
Dviratį patariama rinktis žmonėms, turintiems antsvorio. Ši priemonė ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas, bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Apskaičiuota, kad valandą pasivažinėjus dviračiu, sudeginama nuo 185 iki 540 kalorijų, priklausomai nuo važiavimo greičio.
Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje - tai veiksminga mankšta akių raumenims, sumažinanti trumparegystės atsiradimo riziką.
Važiavimas dviračiu - puiki priemonė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, tai skatina nervų įtampos bei streso mažinimą. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti slogių minčių, atsipalaiduoti.
{joomplucat:59 limit=10}
- 2016 September 21 d.
Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių 2015 m. duomenys
Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, Joniškio rajone 2015 m. mirė 399 žmonės, t. y. 43 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Tiek Lietuvos gyventojų, tiek Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 metais sudarė 88,7 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t .y. 62,7 proc. (Lietuvoje – 56,5 proc.), nuo piktybinių navikų – 18,8 proc. (Lietuvoje – 20,0 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių – 7,3 proc. (Lietuvoje – 7,7 proc.) visų mirusių.
2015 metais iš 100 000 gyventojų mirė 1699,5 (2014 m. – 1479,8/100 000 gyventojų).
Rajone 2015 m. mirė 195 vyrai, palyginus su 2014 m. – 9 vyrais daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1777/100 000 vyrų (2014 m. – 1656,5/100 000 vyrų). Daugiausia (49,2 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2015 m. Joniškio rajone mirė 45 vyrai, t. y. 23,1 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 410,1/100 000 vyrų (2014 m. – 338,4/100 000 vyrų).
11,3 proc. visų 2015 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 22 vyrų, 36,4 proc. mirė dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių), 36,4 proc. dėl atsitiktinių apsinuodijimo alkoholiu, šalčio poveikio. 2015m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (410,1/100 000 vyrų), palyginus su 2014 m. (338,4/100 000 vyrų) padidėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė tirs kartus daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2015 m. nuo jų mirė 16 vyrų., t. y. 8,2 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 metais buvo 145,8/100 000 vyrų ir palyginus su 2014 m. (71,2/100 000 vyrų) padidėjo.
2015 m. Joniškio rajone mirė 204 moterys, lyginant su 2014 m. – 34 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1631,5,2/100 000 moterų (2014 m. –1325,2/100 000 moterų). Daugiausia moterų (75,5 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2015 m. mirė 30 moterų, t.y. 14,7 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 239,9/100 000 moterų (2014 m. –194,9/100 000 moterų).
Nuo išorinių mirties priežasčių 2015 m. mirė 7 moterys (3,4 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 31,2/100 000 moterų).
Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligų. Nuo jų 2015 m. mirė 7 moterys, – 3,4 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 23,4/100 000 moterų).
Rengėjas:
stebėsenos specialistė Laima Virbičianskienė
- 2016 September 20 d.
Prostatos vėžys
Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai.
Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Kartais prostatos vėžys agresyvesnis, išplinta į kitas kūno dalis, tačiau gydymas sušvelnina ligos eigą. Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo jis didesnis ir toliau išplitęs), tuo mažiau šansų ligą išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio plitimą.
Prostata – tai graikinio riešuto dydžio priešinė liauka, esanti tuoj po šlapimo pūsle. Viena prostatos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata supa į vamzdelį panašų kanalą arba šlaplę, kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį – sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą.
Prostatos vėžys išsivysto, kai priešinės liaukos ląstelės pakinta, pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Auglys gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis). Piktybinis auglys gali išplisti į kitas kūno dalis.
Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar požymių. Daugelis prostatos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu.
Prostatos vėžys gerokai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos beveik neišplinta. Dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai gydyti ir suteikti šia liga sergantiems vyrams galimybę dar keletą metų džiaugtis gera sveikata ir gyvenimu. Jeigu vėžys išplinta (atsiranda metastazių) į kitus organus ir ligos nepavyksta efektyviai kontroliuoti, jis gali sukelti skausmą, nuovargį ar kitokių simptomų.
Prostatos vėžys gali būti skirtingų rūšių. Rūšis nustatoma pagal tai, iš kurių ląstelių ir audinių išsivystęs pirminis prostatos navikas.
Nevėžinių (gerybinių) ir vėžinių (piktybinių) prostatos auglių simptomai labai panašūs:
staigus noras šlapintis; dažnesnis nei įprastai noras šlapintis, ypač naktį; sunku nusišlapinti, šlapinantis jaučiamas veržimas, reikia pastangų pradėti ir baigti veiksmą; jausmas, kad vis nepavyksta iki galo ištuštinti šlapimo pūslės; baigus šlapintis po kelių minučių vėl gali nuvarvėti šiek tiek šlapimo ir suteršti apatinius; sėdint, važiuojant dviračiu dėl padidėjusios prostatos jaučiamas diskomfortas.
Labai retai gali atsirasti ir tokių simptomų:
skausmas šlapinantis; šlapimas ar sperma su kraujo priemaišomis; skausmas ties varpos pagrindu.
Padidėję vėžio navikai ar išvešėjusi prostata ima spausti šlaplę. Per suspaustą šlaplę negali pratekėti šlapimo srovė, todėl šlapinimasis tampa skausmingas. Skausmas prie varpos pagrindo ar kraujo priemaišos šlapime dažniausiai signalizuoja apie piktybinę prostatos ligą.
Priešinės liaukos vėžys dažniausiai auga lėtai, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų. Kartais pirmieji prostatos vėžio simptomai pasireiškia tik ligai išplitus į kaulus, bet taip nutinka retai. Į kaulus išplitę prostatos vėžio ląstelės gali sukelti nugaros, klubų, dubens, kitų kaulinių sričių skausmą.
Vėžio navikui pradėjus spausti stuburą gali pasireikšti kojų ar pėdų silpnumas ar tirpimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas.
Vėžys, išplitęs į kitas kūno dalis, vadinamas metastazėmis arba antriniu prostatos vėžiu.
Prostatos vėžys gali sukelti ir kitokių simptomų, pvz., kristi svoris, ypač vyresniame amžiuje, trikti erekcija (jeigu prieš tai sutrikimų nebuvo).
Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Bet kurio amžiaus vyras, pajutęs ar pastebėjęs neįprastus simptomus, turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.
Prostatos vėžio rizikos veiksniai
Kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia vyriška liga.
Amžius. Didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu vyresniems nei 50 metų asmenims. Apie 80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 65 metų vyrams. Rasė. Juodosios rasės vyrai prostatos vėžiu serga dažniau nei baltaodžiai. Europoje prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas šiaurinių regionų vyrams. Šeiminis polinkis. Manoma, kad prostatos vėžį gali sukelti vienas ar keli pakitę arba pažeisti ląstelės genai. Maždaug 75 proc. prostatos vėžio atvejų yra sporadiniai. Tai reiškia, kad genetiniai pakitimai įvyksta atsitiktinai, žmogui jau gimus. Apie 20 proc. prostatos vėžio atvejų yra šeiminiai, t. y. vėžys išsivysto dėl šeimose vyraujančių genų pokyčių ir jų sąveikos su aplinkos veiksniais. Apie 5 proc. prostatos vėžio atvejų yra paveldimi. Paveldimas prostatos vėžys išsivysto dėl genetinių pakitimų. Pakitę genai perduodami palikuonims. Jeigu pirmos eilės giminaičiui (tėvui, broliui ar vaikui) buvo diagnozuotas prostatos vėžys, kitiems šios šeimos vyrams rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2-3 kartus. Mityba. Nors nėra įrodymų, kad netinkama mityba ar tam tikri produktai gali tiesiogiai sukelti prostatos vėžį arba apsaugoti nuo šio ligos, tačiau daugelis mokslininkų įžvelgia sąsajas tarp mitybos įpročių ir sergamumo onkologinėmis ligomis. Riebus maistas, ypač gyvuliniai riebalai, laikomi vienu iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Siekiant išvengti prostatos vėžio reikėtų atsisakyti riebaus maisto ir vietoje gyvulinės kilmės riebalų verčiau rinktis augalinius, daugiau valgyti daržovių, vaisių ir ankštinių augalų. Sveikai maitintis reikėtų įprasti nuo jaunų dienų, tačiau ir vėlesniais metais keisti mitybos įpročius – tik į naudą.
Prisiminkite, kad atsiradus bet kokių simptomų būtina pasitikrinti pas gydytoją. Dažniausiai prostatos padidėjimas būna gerybinis. Tai reiškia, kad vėžio nėra, todėl liga lengvai pagydoma.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2016 September 15 d.
Kvietimas į šeimų mokyklėlę
- 2016 September 13 d.
Savižudybių prevencija
Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.
Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.
Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.
Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:
1. Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.
2. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.
3. Rigidiškumas - savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas. Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti. Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos.
Ką daryti jeigu žmogus nori nusižudyti:
Išklausyti, suprasti, būti ramiam Rodyti dėmesį ir atidumą Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis Išanalizuoti kitokias išeitis Išklausinėti jį apie savižudybės planą Laimėti laiko, kol pavyks susitarti Pasitelkti į pagalbą kitus Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma) Veikti - pranešti kitiems, pasitelkti juos į pagalbą, esant didelei rizikai nepalikti šio asmens vieno.Ko nedaryti:
Neignoruoti susidariusių aplinkybių Neparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos Nesakyti, kad viskas bus gerai Neprovokuoti savižudžio daryti kaip pats išmano Nemenkinti problemos Neduoti melagingų patikinimų Nesipiktinti už jo akių Nepalikti savižudžio vieno.Rugsėjo 10d. 20 val. Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija ir Lietuvos nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“ kviečia visus savo namų languose uždegti žvakę. Taip simboliškai išreikšime vieningumą, paramą išgyvenusiems savižudybę asmenims ir bei pagerbsime iš gyvenimo pasitraukusių artimųjų atminimą.
Straipsnis parengtas remiantis:
http://krizesiveikimas.lt/ http://www.vpsc.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
- 2016 September 09 d.
Konkursas „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2016“
- 2016 September 08 d.
Kviečia iniciatyva „Švarių rankų šokis 16“!
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) šį rudenį, jau penktus metus iš eilės, kviečia darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas sukurti „Švarių rankų šokį 16“, kuriame atsispindėtų rekomenduojamos rankų plovimo higienos taisyklės ir teisingo kosėjimo etiketo judesiai.
Higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl ULAC ragina ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių ugdytinius bei šeimas lavinti asmens higienos įpročius ir kviečia kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų ir teisingo kosėjimo etiketo svarbą – sukurti originalų šokį. Nuolat kartojami ir nuotaikingai atliekami judesiai didina tikimybę, jog vaikai greičiau įsisavins informaciją ir jos greitai neužmirš.
Daugiau informacijos: http://www.ulac.lt
- 2016 September 08 d.
Kviečiame aktyviai dalyvauti
- 2016 September 07 d.
Rugsėjo 26 dieną kviečiame dalyvauti akcijoje
- 2016 September 07 d.