LT EN

Naujienos

pav.

Prostatos vėžys

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai.

Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Kartais prostatos vėžys agresyvesnis, išplinta į kitas kūno dalis, tačiau gydymas sušvelnina ligos eigą. Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo jis didesnis ir toliau išplitęs), tuo mažiau šansų ligą išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio plitimą.

 

Prostata – tai graikinio riešuto dydžio priešinė liauka, esanti tuoj po šlapimo pūsle. Viena prostatos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata supa į vamzdelį panašų kanalą arba šlaplę, kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį – sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą.

 

Prostatos vėžys išsivysto, kai priešinės liaukos ląstelės pakinta, pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Auglys gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis). Piktybinis auglys gali išplisti į kitas kūno dalis.

Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar požymių. Daugelis prostatos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu.

Prostatos vėžys gerokai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos beveik neišplinta. Dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai gydyti ir suteikti šia liga sergantiems vyrams galimybę dar keletą metų džiaugtis gera sveikata ir gyvenimu. Jeigu vėžys išplinta (atsiranda metastazių) į kitus organus ir ligos nepavyksta efektyviai kontroliuoti, jis gali sukelti skausmą, nuovargį ar kitokių simptomų.

Prostatos vėžys gali būti skirtingų rūšių. Rūšis nustatoma pagal tai, iš kurių ląstelių ir audinių išsivystęs pirminis prostatos navikas.

 

Nevėžinių (gerybinių) ir vėžinių (piktybinių) prostatos auglių simptomai labai panašūs:

staigus noras šlapintis; dažnesnis nei įprastai noras šlapintis, ypač naktį; sunku nusišlapinti, šlapinantis jaučiamas veržimas, reikia pastangų pradėti ir baigti veiksmą; jausmas, kad vis nepavyksta iki galo ištuštinti šlapimo pūslės; baigus šlapintis po kelių minučių vėl gali nuvarvėti šiek tiek šlapimo ir suteršti apatinius; sėdint, važiuojant dviračiu dėl padidėjusios prostatos jaučiamas diskomfortas.

 

Labai retai gali atsirasti ir tokių simptomų:

skausmas šlapinantis; šlapimas ar sperma su kraujo priemaišomis; skausmas ties varpos pagrindu.

 

Padidėję vėžio navikai ar išvešėjusi prostata ima spausti šlaplę. Per suspaustą šlaplę negali pratekėti šlapimo srovė, todėl šlapinimasis tampa skausmingas. Skausmas prie varpos pagrindo ar kraujo priemaišos šlapime dažniausiai signalizuoja apie piktybinę prostatos ligą.

Priešinės liaukos vėžys dažniausiai auga lėtai, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų. Kartais pirmieji prostatos vėžio simptomai pasireiškia tik ligai išplitus į kaulus, bet taip nutinka retai. Į kaulus išplitę prostatos vėžio ląstelės gali sukelti nugaros, klubų, dubens, kitų kaulinių sričių skausmą.

Vėžio navikui pradėjus spausti stuburą gali pasireikšti kojų ar pėdų silpnumas ar tirpimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas.

Vėžys, išplitęs į kitas kūno dalis, vadinamas metastazėmis arba antriniu prostatos vėžiu.

Prostatos vėžys gali sukelti ir kitokių simptomų, pvz., kristi svoris, ypač vyresniame amžiuje, trikti erekcija (jeigu prieš tai sutrikimų nebuvo).

Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Bet kurio amžiaus vyras, pajutęs ar pastebėjęs neįprastus simptomus, turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Prostatos vėžio rizikos veiksniai

Kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia vyriška liga.

 

Amžius. Didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu vyresniems nei 50 metų asmenims. Apie 80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 65 metų vyrams. Rasė. Juodosios rasės vyrai prostatos vėžiu serga dažniau nei baltaodžiai. Europoje prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas šiaurinių regionų vyrams. Šeiminis polinkis. Manoma, kad prostatos vėžį gali sukelti vienas ar keli pakitę arba pažeisti ląstelės genai. Maždaug 75 proc. prostatos vėžio atvejų yra sporadiniai. Tai reiškia, kad genetiniai pakitimai įvyksta atsitiktinai, žmogui jau gimus. Apie 20 proc. prostatos vėžio atvejų yra šeiminiai, t. y. vėžys išsivysto dėl šeimose vyraujančių genų pokyčių ir jų sąveikos su aplinkos veiksniais. Apie 5 proc. prostatos vėžio atvejų yra paveldimi. Paveldimas prostatos vėžys išsivysto dėl genetinių pakitimų. Pakitę genai perduodami palikuonims. Jeigu pirmos eilės giminaičiui (tėvui, broliui ar vaikui) buvo diagnozuotas prostatos vėžys, kitiems šios šeimos vyrams rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2-3 kartus. Mityba. Nors nėra įrodymų, kad netinkama mityba ar tam tikri produktai gali tiesiogiai sukelti prostatos vėžį arba apsaugoti nuo šio ligos, tačiau daugelis mokslininkų įžvelgia sąsajas tarp mitybos įpročių ir sergamumo onkologinėmis ligomis. Riebus maistas, ypač gyvuliniai riebalai, laikomi vienu iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Siekiant išvengti prostatos vėžio reikėtų atsisakyti riebaus maisto ir vietoje gyvulinės kilmės riebalų verčiau rinktis augalinius, daugiau valgyti daržovių, vaisių ir ankštinių augalų. Sveikai maitintis reikėtų įprasti nuo jaunų dienų, tačiau ir vėlesniais metais keisti mitybos įpročius – tik į naudą.

 

Prisiminkite, kad atsiradus bet kokių simptomų būtina pasitikrinti pas gydytoją. Dažniausiai prostatos padidėjimas būna gerybinis. Tai reiškia, kad vėžio nėra, todėl liga lengvai pagydoma.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 

  • 2016 September 15 d.

Savižudybių prevencija

Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.

Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.

Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.

 

Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:

1. Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.

 2. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.

3. Rigidiškumas - savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas.  Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti.  Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos.  

 

Ką daryti jeigu žmogus nori nusižudyti:

Išklausyti, suprasti, būti ramiam  Rodyti dėmesį ir atidumą Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis Išanalizuoti kitokias išeitis Išklausinėti jį apie savižudybės planą Laimėti laiko, kol pavyks susitarti Pasitelkti į pagalbą kitus Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma) Veikti - pranešti kitiems, pasitelkti juos į pagalbą, esant didelei rizikai nepalikti šio asmens vieno.  

Ko nedaryti: 

Neignoruoti susidariusių aplinkybių Neparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos  Nesakyti, kad viskas bus gerai Neprovokuoti savižudžio daryti kaip pats išmano  Nemenkinti problemos Neduoti melagingų patikinimų  Nesipiktinti už jo akių Nepalikti savižudžio vieno.

Rugsėjo 10d. 20 val. Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija ir Lietuvos nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“ kviečia visus savo namų languose uždegti žvakę. Taip simboliškai išreikšime vieningumą, paramą išgyvenusiems savižudybę asmenims ir bei pagerbsime iš gyvenimo pasitraukusių artimųjų atminimą.

 

Straipsnis parengtas remiantis:

http://krizesiveikimas.lt/ http://www.vpsc.lt/

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 

  • 2016 September 09 d.
pav.

Konkursas „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2016“

Kviečiame įmones dalyvauti konkurse, pasidalyti gerąja patirtimi bei laimėti „Sveikatą puoselėjančios įmonės – 2016“ titulą.
Šių metų konkurso tema yra visų amžiaus grupių darbuotojų sveikatos stiprinimas – norima įvertinti ir atrinkti geriausius pavyzdžius, kaip įmonės politika ir praktika užtikrina sveikatos stiprinimo priemones skirtingo amžiaus dirbantiesiems, tai yra neseniai pradėjusiems dirbti įmonėje, auginantiems mažus vaikus, prižiūrintiems ligotus tėvus bei vyresnio amžiaus darbuotojams. Konkursu siekiama ne tik išrinkti įmones, geriausiai besirūpinančias įvairaus amžiaus darbuotojų sveikata, bet ir parodyti sveikos darbo aplinkos kūrimo ir darbuotojų sveikatinimo priemonių vykdymo įmonėje naudą, pristatyti tai, kaip sektiną pavyzdį kitoms įmonėms. Konkurso organizatoriai – LR Sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas.
 
Daugiau informacijos: http://www.hi.lt

  • 2016 September 08 d.
pav.

Kviečia iniciatyva „Švarių rankų šokis 16“!

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) šį rudenį, jau penktus  metus iš eilės, kviečia darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas sukurti „Švarių rankų šokį 16“, kuriame atsispindėtų rekomenduojamos rankų plovimo higienos taisyklės ir teisingo kosėjimo etiketo judesiai.

Higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl ULAC ragina ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių ugdytinius bei šeimas lavinti asmens higienos įpročius ir kviečia kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų ir teisingo kosėjimo etiketo svarbą – sukurti originalų šokį. Nuolat kartojami ir nuotaikingai atliekami judesiai didina tikimybę, jog vaikai greičiau įsisavins informaciją ir jos greitai neužmirš.

Daugiau informacijos: http://www.ulac.lt

  • 2016 September 08 d.

Informacija tėvams išleidžiant vaiką į mokyklą

Ruošiant vaiką į mokyklą, geriau nelaukti iki paskutinės minutės ir pasirūpinti vaiko sveikatos pažyma kuo anksčiau. Pastebima tendencija, jog prieš prasidedant mokslo metams vis daugiau tėvų registruoja savo vaikus metiniam sveikatos patikrinimui, o poliklinikose ir šeimos medicinos centruose pradeda didėti eilės.

Vaiko sveikatos pažymėjimą būtina pristatyti ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigai, kurią lankys vaikas. Pažyma galioja vienerius metus, todėl kartą metuose visi tėvai turi nuvesti vaiką pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą, kurie patikrins vaiko sveikatos būklę bei išduos minėtą dokumentą.

Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu vertinamas vaiko: ūgis ir svoris, pamatuojamas kraujo spaudimas, įvertinamas regėjimas ir klausa, vertinamos kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklės. Jei šeimos gydytojas randa pakitimų, tuomet vaikas yra siunčiamas pas gydytoją specialistą, kuris atlieka apžiūrą pagal savo kompetenciją bei, esant būtinybei, skiria reikiamus tyrimus.

Patikrinus vaiko sveikatą, visi reikiami duomenys įrašomi į vaiko sveikatos pažymėjimą. Jame gydytojai pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje, įskaitant kūno kultūrą. Pažymoje šeimos gydytojas nurodo, kokią fizinio lavinimo grupę (pagrindinę, parengiamąją, specialiąją) vaikas gali lankyti, ar visus kūno kultūros pratimus jis gali atlikti ir pan. Taip pat pažymoje įrašoma, ar vaikas neturi regos sutrikimų, kokia jo laikysena, ar jis turi polinkį alergijoms ir kt. Nustačius lėtinę ligą ar alergiją, įrašoma, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos.

Nei profilaktinė apžiūra, nei gydytojo išduotas Vaiko sveikatos pažymėjimas vaiko šeimai nieko nekainuoja: šios išlaidos dengiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl tėvams telieka nepavėluoti pasirūpinti išankstine registracija pas medikus ir užtikrinti, kad reikalingas dokumentas į ugdymo įstaigą būtų pristatytas laiku. Taip pat verta prisiminti, kad be tėvų ar suaugusiųjų palydos vaikams iki 16 metų sveikatos patikrinimo paslaugos nėra teikiamos.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

  • 2016 August 18 d.
pav.

Nuo rugsėjo 1 d. – nemokami skiepai nuo žmogaus papilomos viruso 11 metų mergaitėms

Gimdos kaklelio vėžys – antrasis dažniausiai pasitaikantis moterų susirgimas Lietuvoje. Kasmet apie 5 tūkst. moterų nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, kurie neretai virsta vėžiu. Pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai pajuntami tik tuomet kuomet vėžys jau pereina į vėlesnes stadijas, pažeidžia aplinkinius audinius ar organus. Tokį naviką išgydyti sunku, gydymas brangus ir varginantis, neretai – mažai veiksmingas, kas lemia ir nemažą mirtingumą. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – virusas, nulemiantis daugiausiai šio vėžio atvejų. Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje nuo šio žmogaus papilomos viruso bus pradėtos skiepyti mergaitės.

 

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Verta pastebėti, jog šalių, tokių kaip Suomija ar Švedija, kurios vienos pirmųjų pradėjo įgyvendinti tikslines prevencines programas, sergamumas ženkliai mažesnis. Įvardyti priežastis dėl ko išsivysto vėžys - sunku, tačiau jo atsiradimo tikimybę didina tokie veiksniai kaip rūkymas, silpna imuninė sistema bei daugybė kitų veiksnių. Tarp jų ir užsikrėtimas žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Pastarasis kelia didžiausią susirūpinimą, nes net 99,7% gimdos kaklelio vėžio atvejų randamas šis virusas.

 

Kas ir kaip rizikuoja užsikrėsti?

Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, net neįtaria, jog yra užsikrėtę, kadangi virusas dažnai nesukelia jokių požymių ar simptomų. Todėl tie žmonės yra besimptomiai („tylūs“) viruso nešiotojai. Besimptomiais ŽPV nešiotojais gali būti ir moterys, ir vyrai. Todėl neinfekuotos merginos ir moterys gali užsikrėsti  nuo užsikrėtusių vyrų ir atvirkščiai. 

Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu, tačiau užsikrėsti ŽPV galima bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu (pvz., intymių glamonių metu, netgi kai nėra lytinės sueities, bet yra kontaktas su lytinių organų išskyromis). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus ir didėja, augant partnerių skaičiui.

Kiekvienas turintis ar turėjęs lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi ir, teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.

Maždaug pusė moterų, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus  (35 – 55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiais ŽPV tipais paauglystėje ar iki trisdešimtųjų gyvenimo metų.

 

Vienos prevencinės programos nepakanka

Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą 25 – 60 metų amžiaus moterims, kurioms kas 3 m. atliekamas nemokamas citologinis gimdos kaklelio PAP tyrimas,  jau pastebėti pirmieji teigiami rezultatai – diagnozuojama daugiau ankstyvosios stadijos vėžio formų, kurias lengviau išgydyti. Tačiau reikia pripažinti, jog šios prevencinės programos, kuomet stengiamasi įspėti jau pirmuosius pakitimus ląstelėse nepakanka. Siektina virusui užkristi kelią į organizmą, todėl efektyviausia apsauga - skiepai.

 

Kodėl skiepijamos mergaitės?

Tyrimai rodo, jog vakcina yra itin veiksminga, jei skiepijamos moterys, dar neužsikrėtusios virusu. Pastebėta, jog daugiausia užsikrėtimų įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais. Būtent dėl šių priežasčių nuspręsta, jog tinkamiausia yra skiepyti paaugles mergaites, kurios dar nepradėjo lytinio gyvenimo ir vakcinacija padėtų užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą bei išvengti gimdos kaklelio vėžio. Europoje skiepai nuo žmogaus papilomos viruso nėra naujovė ir jau net 26 šalys skiepija mergaites nuo ŽPV.

 

Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. nutarta skiepyti 11 metų mergaites, t. y. bus skiepijamos mergaitės, kurios gimė 2005 m. po rugsėjo 1 d. ir šiais metais rugsėjo 1 d. ar vėliau joms sueis vienuolika metų. Tikimasi, jog tai padės sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Dėl vakcinos nuo rudens reikės kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

 

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 

 

 

 

 

 

 

  • 2016 August 16 d.
pav.

Pasaulinė kūdikių maitinimo krūtimi savaitė

Pasaulinė kūdikių maitinimo krūtimi savaitė švenčiama kasmet rugpjūčio 1-7 dienomis daugiau nei 170 šalių. Ši savaitė skirta skatinti maitinimą krūtimi, siekiant pabrėžti žindymo saugojimo, skatinimo ir palaikymo svarbą visame pasaulyje.

Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą aprūpina kūdikį maistu sukūrė pati gamta. Motinos pienas yra visavertis maistas, turintis tinkamu santykių visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis.

Žindymas krūtimi yra toli gražu ne vien tik natūralus visada šviežio, šilto ir švaraus maisto – motinos pieno – perdavimo vaikui būdas. Jis užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Maitinimas krūtimi turi įtakos vaiko ugdymui, o motinai padeda geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius.

Maitinimas krūtimi yra tiek pat naudingas ir maitinančiai mamai. Žindymas saugo motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir stabdydamas kraujavimą.

Maitinančios krūtimi moterys daug rečiau patiria depresiją po gimdymo, nes žindymas ramina, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymas pagerina kalcio įsisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo – osteoporozės – vyresniame amžiuje. Gydytojų pastebėta ir statistiškai įrodyta, kad neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga – krūties vėžiu. Beje, krūties vėžio atsiradimo rizika mažesnė ir toms, kurios pačios buvo ilgiau žindytos kūdikystėje.

Žindžiusios mamos rečiau serga krūties vėžiu ir kiaušidžių vėžiu, joms rečiau senatvėje pasireiškia osteoporozė. Maitinimas krūtimi padeda sulieknėti. Maitinant kūdikį, moters organizme sudega tam tikri riebalai, kurie buvo jame susikaupę nėštumo metu. Tokiu būdu, moteris gali visiškai natūraliai ir reikiamu tempu susigrąžinti savo buvusį svorį. Iškart po gimdymo itin staiga sulieknėti nereikėtų. Kad moterys maitindamos krūtimi nepertemptų savo organizmo, jų svoris turėtų būti nuo 2,5 iki 5 kilogramų didesnis nei prieš nėštumą. Per greitas svorio metimas gali sutrikdyti pieno gamybą kaip tik tuomet, kai vaikutis auga greičiausiai, ir jam reikia vis daugiau maisto. O tie keli papildomi kilogramai natūraliai išnyks per pirmuosius šešis mėnesius.

Norint, kad pieno pasigamintų tiek, kiek reikia, svarbiausia tinkamai maitintis ir suvalgius kažką neįprasto, reikėtų stebėti vaikučio reakciją, gerti daug skysčių (pieno, vandens, vaisių sulčių) ir pakankamai ilsėtis (geriausia miegoti tuo pat metu, kaip ir kūdikis). Visas dėmesys turėtų būti skiriamas sau ir savo mažyliui.

 

Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos (Pagal Pasaulinę Sveikatos):

Naujagimius pradėti maitinti krūtimi praėjus ½–1 val. po gimimo. Prieš tai jiems negalima duoti jokio maisto ar gėrimo. Motinos ir naujagimio nuogų kūnų sąlytis turėtų trukti ne trumpiau 30 minučių.  Jei kūdikis gimė Cezario pjūvio pagalba, pirmas pridėjimas prie krūties turi būti ne vėliau kaip po 6 valandų. Iki 6 mėnesių geram kūdikio vystymuisi visiškai pakanka tik motinos pieno. Papildomą maistą galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių. Kartais šis laikas skirtingiems kūdikiams gali sutrumpėti ar prailgėti, tačiau daugumai vaikų nereikia papildomo maitinimo iki 6 mėnesių. Vaikus rekomenduojama žindyti iki 2 metų ir ilgiau, primaitinant kitu kokybišku šeimos maistu.

Straipsnis parengtas remiantis:

Markūnienė., E. (2007). Žindymas ir moters sveikata. Kaunas: „Vitae litera“. 2.Vitkauskas, K. (2009). Nepakeičiamas kaip motinos meilė. Žindymo teorija, praktika ir politika. Kaunas: „Regrafas“. Vingras, A., Stukas, R. (2010). Kūdikių maitinimas. Vilnius: „Vaistų žinios“.

 

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 

 

  • 2016 August 05 d.