Žmogaus aplinka ir sveikata
Aplinkos sveikata apima įvairius fizikinius, cheminius, biologinius faktorius, kurie vyksta žmogų supančioje aplinkoje, dažnai šie faktoriai yra susiję ir su paties žmogaus veikla.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai:
gyvensena (50 proc.); genetinis pagrindas (20 proc.); aplinka (20 proc.); medicinos pagalba (10 proc.)Kenksmingi aplinkos veiksniai:
Fizikiniams veiksniams yra priskiriami įvairių mašinų, mechanizmų ir įrengimų keliamas: triukšmas, virpesiai, radiacija, elektromagnetiniai laukai. Klimatiniai veiksniai: šaltis, karštis, drėgmė. Socialiniai veiksniai: profesinės darbo grupės, žemas išsilavinimas (būdinga mažos pajamos), elgsenos rizikos veiksniai, sveikatai kenksmingos darbo sąlygos. Psichologiniai veiksniai: nuolatinis psichologinis stresas, įtempti tarpusavio santykiai, diskriminacija darbe.Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad aplinkos veiksniai turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Ligų prevencijoje labai svarbu kurti darnią, sveikatą palaikančią aplinką. Dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio (ekspozicijos) gali sutrikti vaisiaus raida, gimti apsigimę, mažos kūno masės, neišnešioti naujagimiai, o vėlesniame gyvenime sulėtėti vaikų raida, daugėti alergijų, nutukimų, kitų lėtinių ligų, progresuoti išeminė širdies liga.
Reikia, kad žmonės gyventų bei dirbtų sveikoje aplinkoje: patalpose be triukšmo, su įdiegta gera ventiliacija, kad jos nuolat būtų vėdinamos ir jose nesikauptų įvairios dujos bei dulkės, su geru apšvietimu, kadangi didelę įtaką organizmo funkcijoms turi ir apšvietimas, saulės stoka (blogas apšvietimas gali sukelti depresiją). Labai svarbu ir švarus geriamasis vanduo be nitratų.
2016 m. rugsėjo 26 dieną yra minima Pasaulinės aplinkos ir sveikatos diena, kurios šūkis – „Mūsų atsakas į pasaulinę rūkymo epidemiją – griežtesnė rūkymo kontrolė“. Apie šešis milijonus žmonių pasaulyje kas metai miršta dėl rūkymo, tarp jų apie šešis šimtus tūkstančių miršta dėl pasyvaus rūkymo. Yra nepaneigiamai aiškių įrodymų, susiejančių rūkymą su plaučių vėžiu. Taip pat yra pakankamai mokslinių duomenų įrodančių, kad rūkymas yra pagrindinė priežastis inkstų, gerklų, krūtų, šlapimo pūslės, stemplės, kasos ir skrandžio vėžio. Svarbu atsiminti, kad paprastai rūkantys žmonės gyvena trumpiau ir miršta 10 metų jaunesni nei nerūkantys.
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Pasaulinė širdies diena
Pasauline širdies diena (minima paskutinį rugsėjo sekmadienį) siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną.
Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų. Kasmet nuo jų Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.
Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių – ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas. Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.
Rizikos veiksniai įtakojantys širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą:
Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas. Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą. Pakitęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas. Nejudrumas. Mažai judantys (aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2–3 kartus per savaitę), neužsigrūdinę žmonės 30–50 proc. labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla. Nutukimas ir persivalgymas. Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30 (KMI apskaičiuojamas kūno masę (svorį) dalinant iš ūgio, pakelto kvadratu), moterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų – 102 cm. Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas. Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos (nuolatinio nervinimosi, pervargimo) gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis. Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai – daugiau nei po du standartinius vienetus (bokalas alaus ar dvi taurės vyno) per dieną. Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga. Homocisteinų perteklius kraujyje. Tai amino rūgštis, kurios padidėjęs kiekis kraujyje (daugiau nei 14 mikromolių litre(µmol/l) gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę. Uždegimas. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz., padidėjęs C-reaktyviojo baltymo kiekis (daugiau nei 10 mg/l) padidina miokardo infarkto tikimybę. Pakitęs kraujo krešumas. Padidėjęs fibrinogeno (daugiau nei 4 g/l) bei kitų medžiagų, nuo kurių priklauso kraujo krešumas ir trombų susidarymas, kiekis gresia dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis. Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai. Paveldimumas. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų (jaunesnis nei 55 m. vyras ar jaunesnė nei 65 m. moteris) yra sirgę hipertenzija, koronarine širdies liga ar nuo jos anksti mirę. Lytis. Koronarine širdies liga dažniau serga 45–55 metų vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t. y. išnykus mėnesinėms, o dar vyresniame amžiuje moterys prisiveja vyrus).Profilaktika:
Širdžiai būtini mikroelementai – kalis ir magnis. Vartokite maistą, kuriame yra skaidulinių medžiagų. Tikrinkite kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje.
Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0.
0 – nerūkyti.
3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.
5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.
140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.
5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l.
3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.
0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.
Straipsnis parengtas remiantis:
Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“. http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/3923/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Kviečiame registruotis
Edukacinis žygis dviračiais
Rugsėjo 19 d. Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kartu su Jono Avyžiaus viešoji biblioteka surengė edukacinį dviračių žygį, skirtą Saulės mūšio 780-osioms metinėms ir Europos judriajai savaitei paminėti.
Penkiolika įvairaus amžiaus entuziastų, pasiruošusių dviračiais įveikti 25 km maršrutą, pirmiausia susirinko prie Visuomenės sveikatos biuro. Antanas Norvaišas specialiai atmynė iš Žiurių. Išlydėti dviratininkų atvyko Joniškio policijos komisariato vyr. tyrėja Daina Kaminskienė ir tyrėjas Algirdas Sakalauskas. Pareigūnai sužymėjo dalyvių dviračius, kad vagystės atveju būtų galima lengviau juos surasti. Dviratininkams sėkmės linkėjo LR Seimo narys Vitalijus Gailius ir Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Karaliūnas. Visus žygio dalyvius supažindinus su saugaus eismo taisyklėmis ir kelionės maršrutu, dviratininkai išriedėjo Jakiškių link. Prie Jakiškių dvaro entuziastai buvo sustoję atsikvėpti ir pasigrožėti aplinka.
Po valandos žygio dalyviai atvažiavo prie Linkaičių kaimo bibliotekos. Čia svečiai su kaimo gyventojais praleido smagią popietę. Buvo žaidžiami lauko žaidimai. Ir maži, ir suaugę išbandė savo taiklumą, vaikai buvo apdovanoti prizais. Paskui visi susirinkusieji bibliotekoje vaišinosi obuoliais, kava, arbata, pyragais, dalijosi įspūdžiais, planavo kitą žygį. Žygio dalyviai išvažiavo į Joniškį.
Visuomenės sveikatos biuro specialistai linki visiems būti aktyviems, daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais. Nes važiuojant dviračiu sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, pagerėja širdies - kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas grūdintis ir stiprinti imunitetą.
Važiavimas dviračiu veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų. Tokia treniruotė, visų pirma, naudinga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Kiekvienas gali pasirinkti norimą mynimo intensyvumą. Tuo metu, kai mes miname dviračio pedalus, širdies raumuo susitraukia intensyviau. Tokiu būdu mes treniruojame širdies raumenį, didiname jo ištvermę. Svarbiausia nepersistengti - pradėti nuo nedidelių važiavimo atstumų.
Važiuojant dviračiu suaktyvėja kvėpavimas, kraujas aprūpinamas deguonimi. Tuo metu ir galvos smegenys aprūpinamos deguonimi, o tai teigiamai veikia darbingumą ir atmintį. Aktyvus kvėpavimas sumažina kvėpavimo takų ligų riziką. Pasivažinėjimui patartina rinktis parkus, miškus, nutolusius nuo intensyvaus eismo.
Dviratį patariama rinktis žmonėms, turintiems antsvorio. Ši priemonė ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas, bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Apskaičiuota, kad valandą pasivažinėjus dviračiu, sudeginama nuo 185 iki 540 kalorijų, priklausomai nuo važiavimo greičio.
Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti, kas vyksta mūsų akiratyje - tai veiksminga mankšta akių raumenims, sumažinanti trumparegystės atsiradimo riziką.
Važiavimas dviračiu - puiki priemonė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, tai skatina nervų įtampos bei streso mažinimą. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti slogių minčių, atsipalaiduoti.
{joomplucat:59 limit=10}
Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių 2015 m. duomenys
Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, Joniškio rajone 2015 m. mirė 399 žmonės, t. y. 43 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Tiek Lietuvos gyventojų, tiek Joniškio rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 metais sudarė 88,7 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t .y. 62,7 proc. (Lietuvoje – 56,5 proc.), nuo piktybinių navikų – 18,8 proc. (Lietuvoje – 20,0 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių – 7,3 proc. (Lietuvoje – 7,7 proc.) visų mirusių.
2015 metais iš 100 000 gyventojų mirė 1699,5 (2014 m. – 1479,8/100 000 gyventojų).
Rajone 2015 m. mirė 195 vyrai, palyginus su 2014 m. – 9 vyrais daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1777/100 000 vyrų (2014 m. – 1656,5/100 000 vyrų). Daugiausia (49,2 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2015 m. Joniškio rajone mirė 45 vyrai, t. y. 23,1 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 410,1/100 000 vyrų (2014 m. – 338,4/100 000 vyrų).
11,3 proc. visų 2015 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 22 vyrų, 36,4 proc. mirė dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių), 36,4 proc. dėl atsitiktinių apsinuodijimo alkoholiu, šalčio poveikio. 2015m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (410,1/100 000 vyrų), palyginus su 2014 m. (338,4/100 000 vyrų) padidėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė tirs kartus daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2015 m. nuo jų mirė 16 vyrų., t. y. 8,2 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 metais buvo 145,8/100 000 vyrų ir palyginus su 2014 m. (71,2/100 000 vyrų) padidėjo.
2015 m. Joniškio rajone mirė 204 moterys, lyginant su 2014 m. – 34 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1631,5,2/100 000 moterų (2014 m. –1325,2/100 000 moterų). Daugiausia moterų (75,5 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2015 m. mirė 30 moterų, t.y. 14,7 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 239,9/100 000 moterų (2014 m. –194,9/100 000 moterų).
Nuo išorinių mirties priežasčių 2015 m. mirė 7 moterys (3,4 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 31,2/100 000 moterų).
Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligų. Nuo jų 2015 m. mirė 7 moterys, – 3,4 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 56/100 000 moterų (2014 m. – 23,4/100 000 moterų).
Rengėjas:
stebėsenos specialistė Laima Virbičianskienė
Prostatos vėžys
Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai.
Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Kartais prostatos vėžys agresyvesnis, išplinta į kitas kūno dalis, tačiau gydymas sušvelnina ligos eigą. Ir apskritai, kuo labiau vėžys pažengęs (kuo jis didesnis ir toliau išplitęs), tuo mažiau šansų ligą išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio plitimą.
Prostata – tai graikinio riešuto dydžio priešinė liauka, esanti tuoj po šlapimo pūsle. Viena prostatos dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos, o kita siekia varpos pagrindą. Prostata supa į vamzdelį panašų kanalą arba šlaplę, kuriuo per varpą teka šlapimas ir sperma. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį – sekretą, kuris skystina spermą, saugo spermatozoidus, lengvina jų judrumą ir tekėjimą.
Prostatos vėžys išsivysto, kai priešinės liaukos ląstelės pakinta, pradeda nevaldomai dalytis ir telktis į darinį, vadinamą augliu. Auglys gali būti gerybinis (nevėžinis) arba piktybinis (vėžinis). Piktybinis auglys gali išplisti į kitas kūno dalis.
Prostatos vėžys yra piktybinis auglys. Kai kurie prostatos navikai auga labai lėtai, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar požymių. Daugelis prostatos vėžio ląstelių pradeda gaminti pernelyg daug baltymo, vadinamo prostatos specifiniu antigenu.
Prostatos vėžys gerokai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos beveik neišplinta. Dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai gydyti ir suteikti šia liga sergantiems vyrams galimybę dar keletą metų džiaugtis gera sveikata ir gyvenimu. Jeigu vėžys išplinta (atsiranda metastazių) į kitus organus ir ligos nepavyksta efektyviai kontroliuoti, jis gali sukelti skausmą, nuovargį ar kitokių simptomų.
Prostatos vėžys gali būti skirtingų rūšių. Rūšis nustatoma pagal tai, iš kurių ląstelių ir audinių išsivystęs pirminis prostatos navikas.
Nevėžinių (gerybinių) ir vėžinių (piktybinių) prostatos auglių simptomai labai panašūs:
staigus noras šlapintis; dažnesnis nei įprastai noras šlapintis, ypač naktį; sunku nusišlapinti, šlapinantis jaučiamas veržimas, reikia pastangų pradėti ir baigti veiksmą; jausmas, kad vis nepavyksta iki galo ištuštinti šlapimo pūslės; baigus šlapintis po kelių minučių vėl gali nuvarvėti šiek tiek šlapimo ir suteršti apatinius; sėdint, važiuojant dviračiu dėl padidėjusios prostatos jaučiamas diskomfortas.
Labai retai gali atsirasti ir tokių simptomų:
skausmas šlapinantis; šlapimas ar sperma su kraujo priemaišomis; skausmas ties varpos pagrindu.
Padidėję vėžio navikai ar išvešėjusi prostata ima spausti šlaplę. Per suspaustą šlaplę negali pratekėti šlapimo srovė, todėl šlapinimasis tampa skausmingas. Skausmas prie varpos pagrindo ar kraujo priemaišos šlapime dažniausiai signalizuoja apie piktybinę prostatos ligą.
Priešinės liaukos vėžys dažniausiai auga lėtai, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų. Kartais pirmieji prostatos vėžio simptomai pasireiškia tik ligai išplitus į kaulus, bet taip nutinka retai. Į kaulus išplitę prostatos vėžio ląstelės gali sukelti nugaros, klubų, dubens, kitų kaulinių sričių skausmą.
Vėžio navikui pradėjus spausti stuburą gali pasireikšti kojų ar pėdų silpnumas ar tirpimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas.
Vėžys, išplitęs į kitas kūno dalis, vadinamas metastazėmis arba antriniu prostatos vėžiu.
Prostatos vėžys gali sukelti ir kitokių simptomų, pvz., kristi svoris, ypač vyresniame amžiuje, trikti erekcija (jeigu prieš tai sutrikimų nebuvo).
Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Bet kurio amžiaus vyras, pajutęs ar pastebėjęs neįprastus simptomus, turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.
Prostatos vėžio rizikos veiksniai
Kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia vyriška liga.
Amžius. Didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu vyresniems nei 50 metų asmenims. Apie 80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 65 metų vyrams. Rasė. Juodosios rasės vyrai prostatos vėžiu serga dažniau nei baltaodžiai. Europoje prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas šiaurinių regionų vyrams. Šeiminis polinkis. Manoma, kad prostatos vėžį gali sukelti vienas ar keli pakitę arba pažeisti ląstelės genai. Maždaug 75 proc. prostatos vėžio atvejų yra sporadiniai. Tai reiškia, kad genetiniai pakitimai įvyksta atsitiktinai, žmogui jau gimus. Apie 20 proc. prostatos vėžio atvejų yra šeiminiai, t. y. vėžys išsivysto dėl šeimose vyraujančių genų pokyčių ir jų sąveikos su aplinkos veiksniais. Apie 5 proc. prostatos vėžio atvejų yra paveldimi. Paveldimas prostatos vėžys išsivysto dėl genetinių pakitimų. Pakitę genai perduodami palikuonims. Jeigu pirmos eilės giminaičiui (tėvui, broliui ar vaikui) buvo diagnozuotas prostatos vėžys, kitiems šios šeimos vyrams rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2-3 kartus. Mityba. Nors nėra įrodymų, kad netinkama mityba ar tam tikri produktai gali tiesiogiai sukelti prostatos vėžį arba apsaugoti nuo šio ligos, tačiau daugelis mokslininkų įžvelgia sąsajas tarp mitybos įpročių ir sergamumo onkologinėmis ligomis. Riebus maistas, ypač gyvuliniai riebalai, laikomi vienu iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Siekiant išvengti prostatos vėžio reikėtų atsisakyti riebaus maisto ir vietoje gyvulinės kilmės riebalų verčiau rinktis augalinius, daugiau valgyti daržovių, vaisių ir ankštinių augalų. Sveikai maitintis reikėtų įprasti nuo jaunų dienų, tačiau ir vėlesniais metais keisti mitybos įpročius – tik į naudą.
Prisiminkite, kad atsiradus bet kokių simptomų būtina pasitikrinti pas gydytoją. Dažniausiai prostatos padidėjimas būna gerybinis. Tai reiškia, kad vėžio nėra, todėl liga lengvai pagydoma.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Kvietimas į šeimų mokyklėlę
Savižudybių prevencija
Savižudybių dažniausiai galima išvengti. Skirtingai nei daugelio kitų su sveikatos problemomis susijusių negandų akivaizdoje, šiuo atveju esama svarbių priemonių, leidžiančių sumažinti tragiškas netektis. Bendromis pastangomis ėmusis veiksmų šiai rimtai problemai pripažinti ir spręsti, atsiradus politinei valiai ir skyrus tam išteklių, savižudybių skaičių visame pasaulyje iš tiesų įmanoma sumažinti.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai yra viena savižudybė kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones.
Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvyksiant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.
Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.
Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:
1. Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti - jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.
2. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.
3. Rigidiškumas - savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas. Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti. Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos.
Ką daryti jeigu žmogus nori nusižudyti:
Išklausyti, suprasti, būti ramiam Rodyti dėmesį ir atidumą Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis Išanalizuoti kitokias išeitis Išklausinėti jį apie savižudybės planą Laimėti laiko, kol pavyks susitarti Pasitelkti į pagalbą kitus Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma) Veikti - pranešti kitiems, pasitelkti juos į pagalbą, esant didelei rizikai nepalikti šio asmens vieno.Ko nedaryti:
Neignoruoti susidariusių aplinkybių Neparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos Nesakyti, kad viskas bus gerai Neprovokuoti savižudžio daryti kaip pats išmano Nemenkinti problemos Neduoti melagingų patikinimų Nesipiktinti už jo akių Nepalikti savižudžio vieno.Rugsėjo 10d. 20 val. Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija ir Lietuvos nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“ kviečia visus savo namų languose uždegti žvakę. Taip simboliškai išreikšime vieningumą, paramą išgyvenusiems savižudybę asmenims ir bei pagerbsime iš gyvenimo pasitraukusių artimųjų atminimą.
Straipsnis parengtas remiantis:
http://krizesiveikimas.lt/ http://www.vpsc.lt/
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė
Konkursas „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2016“
Kviečiame įmones dalyvauti konkurse, pasidalyti gerąja patirtimi bei laimėti „Sveikatą puoselėjančios įmonės – 2016“ titulą.
Šių metų konkurso tema yra visų amžiaus grupių darbuotojų sveikatos stiprinimas – norima įvertinti ir atrinkti geriausius pavyzdžius, kaip įmonės politika ir praktika užtikrina sveikatos stiprinimo priemones skirtingo amžiaus dirbantiesiems, tai yra neseniai pradėjusiems dirbti įmonėje, auginantiems mažus vaikus, prižiūrintiems ligotus tėvus bei vyresnio amžiaus darbuotojams. Konkursu siekiama ne tik išrinkti įmones, geriausiai besirūpinančias įvairaus amžiaus darbuotojų sveikata, bet ir parodyti sveikos darbo aplinkos kūrimo ir darbuotojų sveikatinimo priemonių vykdymo įmonėje naudą, pristatyti tai, kaip sektiną pavyzdį kitoms įmonėms. Konkurso organizatoriai – LR Sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas.
Daugiau informacijos: http://www.hi.lt