Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2009 metų inicijavo judėjimą „Plauk rankas - saugok gyvybes“ ir gegužės 5 dieną paskelbė pasauline rankų higienos diena. 2016 m. kampanijos šūkis – „Pažvelkite į savo rankas: rankų higiena yra saugios chirurginės pagalbos garantas ir pagrindinis veiksnys“. 

   Kas yra rankų higiena?

Rankų higiena yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

   Kodėl reikalinga rankų higiena?Ant mūsų rankų odos dauginasi įvairūs mikroorganizmai. Dauguma iš jų labai pavojingi mūsų sveikatai ir gali sukelti susirgimus: • Žarnyno infekcijas – tai rotovirusinė ir norovirusinė infekcijos, dizenterija, vidurių šiltinė, salmoneliozė, virusinis hepatitas A, lambliazė, paratifas ir kt. Mikroorganizmai patenka ant rankų liečiant užterštus daiktus, kontaktuojant su gyvūnais, todėl apsisaugojimui reikia plauti rankas.• Virusines infekcijas – tai gripas, vėjaraupiai, tymai, skarlatina, raudonukė, difterija ir kt. Šios infekcijos perduodamos oro – lašeliniu būdu, bet čiaudint ar kosint, pridengiant burną ligų sukėlėjai lieka ant rankų.• Helmintozes. Helmintų kiaušinėlių gali būti visur ir nešvariomis rankomis patenka į burna, žarnyną, kur pradeda intensyviai daugintis.

   Kada plauti rankas?

● pasinaudojus tualetu; ● pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą; ● prieš valgant ir prieš/po maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo; ● pažaidus su gyvūnu; ● grįžus iš lauko; ● pasivažinėjus autobusu, troleibusu ar pabuvus viešose vietose; ● prieš teikiant bei suteikus pirmąją medicininę pagalbą.

Rankos yra plaunamos visada, kai jos yra nešvarios. Nesant galimybei nusiplauti rankų (pvz. kelionėse) rankų higienai galima naudoti alkoholines servetėles, parduodamas vaistinėse.

   Kaip plauti rankas? 1. Sušlapinkite rankas po vėsiu tekančiu vandeniu. Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus. 2. Rankas plaukite su muilu, nes jų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus. Jis negali pašalinti tokių sudėtinių nešvarumų dalių kaip riebalai ar baltymai. Rankų plovimui pakanka ir įprasto muilo. 3. Visą rankų paviršių įtrinkite muilu. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas iš abiejų pusių apie 10-15 s. 4. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite išorines ir vidines rankų puses, riešus apie 20 s. 5. Trinkite delną į delną. 6. Trinkite tarpupirščius, vidines ir išorinės delnų puses. 7. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus, panages ir riešus. 8. Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais). 9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne. 10. Kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link. 11. Jei yra galimybė, rankas šluostykite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. 12. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą. 13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį rankoms nusausinti.

Atsiminkite, kad nešvariomis rankomis negalima liesti akių, nosies ir kitų gleivinių, nes ligų sukėlėjai per jas lengvai gali patekti į žmogaus organizmą. Pasak PSO, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, kadangi taip nuo jų paviršiaus pašalinama net iki 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Pagal Higienos instituto, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis gyvensena ir mityba daugiausiai nulemia mūsų sveikatą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba darosi vis prastesnė ir tai skatina vis daugiau sveikatos problemų, tokių kaip nutikimas, kraujotakos sistemos ligos, cukrinis diabetas.

Gyventojai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigiamai atsiliepia sveikatai. Subalansuoto maitinimosi problema labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kai produktų pasiūla yra didžiulė, tačiau jų kokybė ne visada atitinka organizmo poreikius. Netinkamai maitinantis, maisto papildai gali būti rekomenduojami kaip papildomas maistinių medžiagų šaltinis. Kompensuoti šių medžiagų stygių galima vartojant maisto papildus bei medicininės paskirties maisto produktus, turinčius įvairių biologiškai veiklių medžiagų. Šiandien maisto papildų bei medicininės paskirties maisto produktų pasirinkimo galimybės labai plačios – nuo visiems puikiai žinomų vitaminų ar mineralų preparatų iki daugiakomponenčių produktų, turinčių įvairiausių biologiškai veiklių medžiagų. Maisto papildus tikslinga vartoti asmenims, kuriems yra padidėjęs maistinių medžiagų poreikis arba aprūpinimas jomis yra nepakankamas: nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams ir paaugliams, profesionaliems sportininkams, pagyvenusiems žmonėms bei sergantiems lėtinėms ligomis.

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.Maisto papildai tai preparatai, kurie savo sudėtyje turi tam tikrą koncentruotų medžiagų kiekį: vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir įvairių žolelių mišinių. Maisto papildai praturtina žmogaus mitybos racioną ir aprūpina organizmą papildomomis medžiagomis, tačiau tai nėra maisto pakaitalas. Maisto papildų paskirtis yra stiprini organizmo gyvybines funkcijas, imunitetą ir apsaugoti organizmą nuo traumų ir sveikatos sutrikimų.

VitaminaiVitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Jų negali pakeisti jokie kiti junginiai. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz., B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, žindant kūdikį, taip pat esant stresinėms aplinkybėms, dirbant sunkų fizinį darbą ir pan.

Vitaminai ir jų veikliosios funkcijos:Vitaminas A (retinolis) – Regėjimo funkcijų gerinimas. Epitelinių audinių profilaktika.Vitaminas D – Kalcio ir fosforo apytakos reguliacija; rachito, osteomaliacijos, kaulinio audinio atsistatymo profilaktikai.Vitaminas E – Reprodukcinės sistemos profilaktika.Vitaminas K – Kraujotakos sistemos profilaktika.Vitaminas B1 (tiaminas) – Gerina nervinio ir raumeninio audinio aprūpinimą energija.Vitaminas B2 (riboflavimas) – Burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimų rizikos mažinimas. Mažina odos bėrimų atsiradimo riziką.Vitaminas PP (niacinas, nikotino rūgštis) – Odos, virškinamojo trakto ir CNS veiklos palaikymas. Cholesterolio mažinimas.Folio rūgštis – Svarbus kraujodarai ir DNR sintezei, pasižymi antisklerotiniu poveikiu.Vitaminas B12 (kobalaminas, ciankobalaminas) – Būtinas ląstelių medžiagų apykaitai, normaliai kraujodaros ir nervų sistemos funkcijai. Dideznės dozės slopina skausmą, alergiją ir gerina kraujotaką.

Mineralinės medžiagosMineralai – cheminiai elementai, reikalingi žmogaus organizmo fiziologiniams ir biologiniams procesams. Jie yra būtini palaikyti sveikatą. Mineralinės medžiagos kaip ir vitaminai yra būtinos medžiagos žmogaus mitybai. Jos reikalingos normalioms organizmo funkcijoms bei normaliems fiziologiniams procesams organizme vykti. Mineralinių medžiagų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms, jos reikalingos įvairių vitaminų, fermentų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai ir kt. Jos svarbios nervų sistemos veiklai, širdies raumens darbui, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai. Gaunant pakankamai mineralų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Mineralų yra beveik visuose maisto produktuose, todėl valgant įvairų maistą galima patenkinti šių medžiagų poreikį. Šių medžiagų poreikis padidėja augančiam organizmui, nukraujavus, patyrus traumų, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant.

Mineralinės medžiagos ir jų funkcijos:Kalcis – Dantų ir kaulų struktūros profilaktika, reikalingas nervų sistemos veiklos palaikyme.Magnis – Stiprina kaulus ir nervų sistemą. Kai jo trūksta gali sutrikti širdies veikla, traukti mėšlungis.Geležis – Įeina į hemoglobino ir daugelio fermentų sudėtį.Jodas – Svarbus normaliai skydliaukės veiklai.Cinkas – Mažina reumatizmo, virškinamojo trakto opaligės išsivystymo riziką. Greitina nudegimų gijimą, stiprina regėjimą, skatina plaukų ir nagų augimą, palaiko reguliarų menstruacijų ciklą.Natris – Svarbus vandens apykaitai, palaiko organizmo skysčių osmosinį slėgį.Kalis – Pasižymi kraujospūdžio mažinančiu poveikiu.Selenas – Vėžinių susirgimų išsivystymo rizikos mažinimas. Lėtina senėjimo procesus. Stiprina imuninę sistemą. Skatina plaukų augimąFluoras – Dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis. Dantų ėduonies ir kaulų lūžių rizikos mažinimas.Fosforas – Kaulų ir dantų sudėtinis komponentas.

Amino rūgštysIš aminorūgščių žmogaus organizme sintetinami baltymai – pagrindinė statybinė arba atnaujinamoji medžiaga. Aminorūgštys labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis.

Amino rūgštys ir jų veikliosios funkcijos:Kreatinas – stiprina raumenis, stimuliuoja jų augimą.Taurinas – pasižymi stiprinančiu kretino poveikiu.Inizolis – svarbus normaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai, dalyvauja skaidant riebalus.Karintinas – sumažina aminorūgščių išsiskyrimą, padeda deginti riebalus, skatina baltymų sintezę bei raumenų masės formavimą.

Į maisto papildų sudėtį įtraukiami ne tik vitaminai ir mineralai, bet ir tokios biologiškai aktyvios medžiagos kaip omega-3,6,9 rūgštys, Kofermentas Q10, bioflavonoidai, įvairios kilmės antioksidantai bei augaliniai koncentratai.Kasdienė mityba, papildyta antioksidantais, gali ne tik lėtinti senėjimo procesus, bet ir padėti išvengti arba sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, išlaikyti ląstelių vientisumą ir jų funkcijas.

ATMINKITEPapildai nekompensuos prastos mitybos. Kasdien valgykite įvairų mastą – daug daržovių ir vaisių, neperdirbtų grūdų, aukštos kokybės baltymų turinčių produktų.Saugokitės produktų nuo visų ligų. Kai kurie papildai yra labai reklamuojami, tačiau jų teigiamas poveikis sveikatai gali būti moksliškai nepatvirtintas.Žmonės niekuo nesergantys dėl vitaminų vartojimo tūrėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Kai kuriais atvejais papildai gali turėti nepageidaujamą poveikį.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Knašienė, J. (2006). Vitaminų evoliucija. Farmacija ir laikas.2. Stanton R. (2008). Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera.3. http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/maisto-papildai4. http://www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba/mityba_maisto_papildai_ir_sveikata.html  

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Konkursu vaikams „Per atostogas riedėk saugiai“ Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurai ragina visus paminėti Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau-PSO) Saugaus eismo dekadą (2011−2020 m.) ir tęsti 2015 metais pasirašytos Vaikų deklaracijos dėl saugos keliuose pasižadėjimus.Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos statistinius duomenis, 2015 metais eismo įvykiuose žuvo 11 ir buvo sužeisti 577 vaikai (149 vaikai buvo sužeisti dėl jų pačių neatsargumo). Iš jų žuvo 1 pėstysis vaikas ir buvo sužeista 216 vaikų pėsčiųjų (78 pėstieji vaikai buvo sužeisti dėl jų pačių neatsargumo), žuvo 1 vienas vaikas dviratininkas ir buvo sužeisti 58 vaikai dviratininkai (37 vaikai dviratininkai buvo sužeisti dėl jų pačių neatsargumo). Tarp vaikų mopedų vairuotojų praeitais metais žuvusiųjų nebuvo, tačiau buvo 14 sužeistų ir 9 dėl jų pačių neatsargumo. Paprastai vaikai dviratininkai ir mopedų vairuotojai aktyviais eismo dalyviais tampa šiltuoju metų laiku. Todėl Lietuvoje vykdami PSO Saugaus eismo dekados kontaktinio asmens funkcijas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau – SMLPC) darbuotojai inicijavo konkursą vaikams „Per atostogas riedėk saugiai“.

Vaikai, norintys dalyvauti konkurse „Per atostogas riedėk saugiai“, turėtų sukurti stendą, atspindintį vaikų saugos keliuose važinėjant dviračiu, riedučiais, riedlente ir pan. temą. Sukurtą stendą reikėtų eksponuoti savo mokykloje, o stendo nuotrauką atsiųsti konkursui. Vieną stendą gali kurti iki 5 mokyklinio amžiaus vaikų grupė. Pasibaigus konkursui bus apdovanoti I–III vietų laimėtojai, kuriuos išrinks SMLPC direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisija konkursinius darbus vertins atsižvelgdama į jų atitiktį vaikų saugos keliuose temai, vizualinį sprendimą, idėją, originalumą, meniškumą. Visos stendų nuotraukos bus paskelbtos SMLPC „Facebook“ paskyroje.

Nugalėtojai bus apdovanoti konkurso rėmėjų įsteigtais prizais:I vietos laimėtojas – 50 EUR internetinio knygyno dovanų kuponu.II vietos laimėtojas – 40 EUR internetinio knygyno dovanų kuponu.III vietos laimėtojas – 30 EUR internetinio knygyno dovanų kuponu.I–III vietų laimėtojai bus apdovanoti ir konkurso partnerių įsteigtais prizais.

Daugiau informacijos: http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/suzalojimu_prevencija/konkursas_vaikams_per_atostogas_riedek_saugiai.html

Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija ypatingą dėmesį skiria vienam aktualiausių susirgimų pasaulyje – cukriniam diabetui, o pagrindinis šių metų Pasaulio sveikatos dienos tikslas – stiprinti diabeto prevenciją bei sergančiųjų priežiūros prieinamumą.

Tarptautinės diabeto asociacijos duomenimis 2015 m. pasaulyje buvo maždaug 415 mln. diabetu sergančių suaugusiųjų. Prognozuojama, jog iki 2040 m. šis skaičius pasieks 642 mln. 2015 m. dėl diabeto ar jo sukeltų komplikacijų mirė 5 mln. žmonių – po žmogų kas 6 sekundes.Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje įregistruota per 99 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu. Lietuvoje nuo 1983 m. registruojami vaikų sergamumo I tipo cukriniu diabetu atvejai. Europoje 60 mln. suaugusiųjų gyvena sirgdami cukriniu diabetu, daugiau nei trečdaliui gyventojų, sergančių diabetu, ši liga dar nediagnozuota. 90 % visų žmonių, sergančių šia klastinga liga, yra diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. 32 mln. žmonių yra padidėjusi rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu.

Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga, kurią sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasos β ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina kraujo gliukozės kiekį. Žmonių, kurie serga I tipo cukriniu diabetu, kasos β ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama II tipo diabetu.

Cukrinio diabeto tipai:• I tipo cukrinis diabetas dar yra vadinamas nuo insulino priklausomu. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos β ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino. Todėl kasdien reikia jo injekcijų, kruopščiai sekant kraujo gliukozės kiekį. Priešingu atveju ligonis gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 - 10% yra I tipo ligoniai. • II tipo cukrinis diabetas yra nuo insulino nepriklausomas. Tai dažnesnė šios ligos forma. Juo paprastai serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie neretai per daug sveria. Vaikai gali sirgti vadinamuoju MODY tipo diabetu. II tipo cukrinis diabetas iš pradžių koreguojamas subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei ligos kontrolei šių priemonių nepakanka, skiriamas gydymas tabletėmis, kurios stimuliuoja kasos β ląsteles gaminti insuliną. Tačiau ligai progresuojant, II tipo diabetu sergantiesiems būtina insulino terapija. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95% yra II tipo ligoniai.

PožymiaiI tipo cukrinio diabeto pradžia paprastai yra staigi ir netikėta. Jai būdingi šie simptomai:• padažnėjęs šlapinimasis,• varginantis troškulys,• burnos džiūvimas,• kojų tirpimas,• nuolatinis nuovargis,• alkis,• staigus svorio kritimas,• blogėjantis regėjimas,• pasikartojančios infekcijos.II tipo cukrinis diabetas paprastai ne iš karto juntamas, todėl jį sunkiau diagnozuoti.Požymiai yra tokie pat, kaip ir I tipo, tik ne tokie ryškūs.

Cukrinio diabeto rizikos veiksniai• I tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: imuniteto susilpnėjimas, infekciniai uždegiminiai procesai (virusai, toksinai), paveldimumas.• II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: nutukęs (kūno masės indeksas KMI> ar =27 kg/m2); vyresnis kaip 45 m.; turi artimų giminių, sergančių diabetu; sergantis arterine hipertenzija (AKS > 140/90 mmHg); turintis lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l); patyręs gliukozės tolerancijos sutrikimų; sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis; varginamas II tipo cukrinio diabeto požymių; moteris, gimdžiusi sunkesnius kaip 4 kg naujagimius; moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu (nėštumo) diabetu.

Šiuo metu nėra I tipo diabeto profilaktikos. Aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami. II tipo diabeto galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų: tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis.Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia patikrinti kraujo gliukozę. Svarbu kuo ankščiau diagnozuoti cukrinį diabetą ir išvengti gresiančių komplikacijų.

Straipsnis parengtas remiantis:1. Zabulienė, L., Butkus, J. (2009). Suaugusiųjų antrojo tipo cukrinio diabeto prevencija. Vilnius.2. http://www.dia.lt/3. http://www.smlpc.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė