Kovo 24-ąją visame pasaulyje minima tuberkuliozės diena. Pasaulio tuberkuliozės dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šios ligos paplitimą bei dedamas pastangas kovojant su ja. Šią dieną taip pat stengiamasi informuoti gyventojus apie tuberkuliozės užsikrėtimo kelius, profilaktikos priemones, apsisaugojimo nuo jos būdus ir gydymo galimybes.

PSO skelbia, kad:• Tuberkuliozė yra viena dažniausių mirtingumo nuo užkrečiamųjų ligų priežasčių.• 2014 m. pasaulyje tuberkulioze susirgo 9,6 mln. žmonių ir 1,5 mln. mirė nuo šios ligos.• Tarp susirgusiųjų tuberkulioze 2014 m. buvo apie 1 mln. vaikų, apie 140 tūkst. iš jų mirė.• Daugiau nei 95% visų pasaulyje registruojamų tuberkuliozės atvejų yra skaičiuojama ekonomiškai neišsivysčiusiose bei skurstančiose šalyse.• Tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių ŽIV infekuotų žmonių mirties priežasčių.• 2014 m. pasaulyje buvo užregistruota 480 tūkst.atsparių vaistams tuberkuliozės atvejų.• Bendrų pastangų dėka mirštamumas pasaulyje nuo tuberkuliozės 2015 m. sumažėjo 47% palyginti su 1990 m.• Dėl pagerėjusios tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo nuo 2000 m. iki 2014 m. išgelbėtos 43 mln. žmonių gyvybės.• Pagrindinis PSO siekis yra iki 2030 m. pažaboti tuberkuliozės epidemiją pasaulyje, o iki 2035 m. – 95% sumažinti mirtingumą ir 90% sergamumą.

KAS YRA TUBERKULIOZĖ?Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (TM) (Mycobacterium tuberculosis ), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti.

KOKIE YRA TB POŽYMIAI?Tuberkuliozės požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas. TM dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė).Pagrindiniai: Sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių; Skausmas krūtinėje; Skreplių ar kraujo atkosėjimas.Kiti: Silpnumas ar nuovargis; Svorio kritimas; Apetito stoka; Drebulys; Karščiavimas; Naktinis prakaitavimas.

KAIP PLINTA TUBERKULIOZĖ?Tuberkuliozės mikobakterijos (TM) patenka į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. TM ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs TM užteršto oro, gali tapti infekuotu.

KOKS SKIRTUMAS TARP ŽMOGAUS UŽSIKRĖTUSIO TM IR ŽMOGAUS SERGANČIO TB?Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB.

MITAI IR FAKTAI APIE TUBERKULIOZE

Mitas: TB sukelia plaučių vėžį.Faktas: Plaučių ligos, kurios sukelia plaučių audinių randėjimą, tokios kaip Tb, gali tik padidinti plaučių vėžio riziką. Yra daug plaučių vėžio priežasčių, iš kurių rūkymas yra pati didžiausia.

Mitas: Tuberkuliozę sukelia rūkymas.Faktas: TB infekcijos priežastis yra bakterija Mycabacterium tuberculosis. Rūkimas gali tik apsunkinti TB.

Mitas: TB serga tik žemesnės socioekonominėse grupėse.Faktas: Tuberkulioze gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo socialinės ar finansinės padėties ir gyvenimo sąlygų.

Mitas: BCG (tuberkuliozės) vakcina neleidžia susirgti TB.Faktas: Nors vakcina užkerta kelią sunkioms tuberkuliozės formoms vaikystėje, ji neapsaugo suaugusiųjų.

Mitas: TB liga ir TB infekcija yra tas pats.Faktas: Ne. Asmuo užsikrėtęs tuberkuliozės infekcija negali užkrėsti kitų, nes bakterija yra neaktyvi arba latentinė. Asmuo nežino, kad jis užsikrėtęs, nes nėra jokių požymių ar simptomų. TB liga sergantis žmogus yra paveiktas kitaip. TB liga sergantis žmogus organizme turi aktyvią bakteriją: tai reiškia, kad jis gali patirti TB požymius ir simptomus ir gali užkrėsti kitus.

Mitas: Jei man TB simptomai nepasireiškia, aš nesergu TB.Faktas: TB sergančiam žmogui gali pasireikšti bet kurie būdingi tuberkuliozei simptomai. Jie gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, kuris galės nustatyti, ar Jūs sergate. Taip pat svarbu prisiminti, kad TB sergantis žmogus gali jaustis visiškai sveikas arba tik kartais kosėti.

Atminkite, kad tuberkuliozė plinta oru su mažais sergančio žmogaus iškosėtais lašeliais, dažniausiai galima užsikrėsti uždarose nevėdinamose patalpose (liftuose, transporte ir kt.).

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis vandens dienos problematiką.

Vanduo reikalingas ir buityje, ir darbe. 2016 m. yra paskelbti Vandens ir darbo metais, nes vanduo yra dalis kasdienio darbo daugiau kaip pusei visų dirbančių pasaulio žmonių (1,5 mlrd. žmonių). Nuo vandens priklauso gydytojų, laborantų, menininkų, restoranų darbuotojų ir kitų sričių specialistų darbas. Visose darbo vietose yra būtinas saugus vanduo ir pakankamos sanitarijos sąlygos. Žmonių, dirbančių žemės ūkyje, maisto gamyboje, žuvininkystėje, miškininkystėje, darbo be saugaus vandens tiekimo neįmanoma įsivaizduoti. Sunkiai dirbančių žmonių darbo sąlygos priklauso nuo galimybių nusiprausti, atsigerti švaraus vandens. Švarios rankos gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, nuolatinis rankų plovimas yra vienas iš geriausių būdų pašalinti nuo rankų mikrobus ir užkirsti kelią bakterijų plitimui. Maisto pramonės įmonės sunaudoja ypač daug aukštos kokybės geriamojo vandens. Maisto pramonės įmonėse vanduo naudojamas įrangai, tarai, vamzdynams plauti, dezinfekcijai, aušinimui, orui kondicionuoti, garui ir pačiai produkcijai gaminti. Gaminant alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus vanduo yra pats svarbiausias žaliavinis ir technologinis produktas. Chemijos ir agrochemijos pramonės sektoriams vanduo taip pat yra esminė žaliavinė medžiaga. Chemijos pramonės įmonėse vanduo naudojamas produktams ir aparatams šildyti arba aušinti, garui generuoti, tirpikliams ir reakcijų terpėms, produktams plauti bei medžiagos distiliuoti. Daugeliui technologinių procesų reikalingas demineralizuotas vanduo.Tekstilės pramonė pagal sunaudojamo vandens kiekį ir sugeneruojamų nutekamųjų vandenų kiekį nusileidžia tik tokioms vandeniui imlioms gamybos sritims kaip juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos ir celiuliozės-popieriaus pramonė, kuro energetika. Tekstilės pramonės technologijų plėtra iš esmės susijusi su taupiu medžiagų naudojimu, efektyviu žaliavų ir kuro naudojimu bei supančios aplinkos neteršimu. Didelę tekstilės pramonės atliekų dalį sudaro nutekamieji vandenys, todėl pagrindinė šios pramonės vystymosi kryptis – technologinių schemų su daugkartiniu vandens panaudojimu kūrimas.Europos Sąjungos narės skatina ieškoti būdų, kaip mažinti vandens sunaudojimą tiek pramonėje, tiek žemės ūkio, transporto bei energetikos srityse, ieškoti vandens pakartotinio naudojimo, uždarų ciklų kūrimo galimybės. Lietuvos pramonė bei kiti ūkio sektoriai turi didelį potencialą pakartotinai naudoti vandenį, kurti vandens reciklus bei uždarus vandens ciklus. Didžiausias galimybes šioje srityje turi tokios pramonės šakos kaip tekstilė, popieriaus ir kartono, metalų apdirbimo, stiklo bei energetikos įmonės.Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla. Pramonė ir miestai į atvirus vandenis per parą išleidžia milijonus kubinių metrų nutekamojo užteršto vandens, kurio tik dalis patenka į valymo įrenginius. Pramonės įmonių nutekamajame vandenyje esančios žalingos medžiagos yra nevienodai susidariusios ir įvairiai veikia aplinką, iš keleto įmonių arba cechų į vieną vietą sutekėjęs vanduo gali įgyti visiškai naujų savybių, sveikatai žalingų junginių. Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui yra nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Į vandenį nafta ir jos produktai patenka iš transporto priemonių, iš naftos gręžinių jūros šelfuose ir su nutekamaisiais vandenimis. Į upes suleisti užteršti vandenys, tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies žūsta užterštą vandenį valantys mikroorganizmai ir jis nebeišsivalo. Jei į geriamąjį vandenį patenka nors šiek tiek naftos, jo jau gerti nebegalima. Dar pavojingesnė tarša mineraliniais aliejais.Patekęs į upes buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, todėl užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.Ne mažiau teršia vandenį netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visos į dirvą išbertos mineralinės medžiagos yra augalų įsisavinamos, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, dėl to susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Dalis mineralinių trąšų patenka į gruntinius vandenis, dėl to pablogėja šachtinių šulinių vanduo.Vandenį teršia ir netvarkingai įrengtos, per arti vandens telkinių pastatytos gyvulių fermos. Su žemės ūkio gamyba susijusi vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša lemia didelius nuostolius ūkiui, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai. Užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų bei virusų. Kai kurie cheminiai junginiai, ypač sieros, pagreitina hidrotechninių įrengimų, tiltų, kitų statinių iš metalo ir gelžbetonio konstrukcijų koroziją. Filtruodamasis vanduo taršą iš viršutinių dirvos sluoksnių nuneša į apatinius. Požeminių vandenų tarša yra daug pavojingesnė nei atvirų telkinių, nes jie negali savaime regeneruotis. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą, kuriuo tikslas – visais lygiais prisidėti prie žmogaus sveikatos išsaugojimo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vykdydamas kontaktinio asmens funkcijas koordinuoja Vandens ir sveikatos protokolo nuostatų įgyvendinimą ir ragina imtis priemonių, skirtų apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę.Maisto ir švaraus vandens poreikių tenkinimas būtinas žmonių sveikatos palaikymui, vanduo yra gyvenimo ir sveikatos pagrindas, jis yra būtinas žmogaus organizmui. Tam, kad būtų patenkintas minimalus vandens poreikis, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 7,5 litro vienam asmeniui per dieną. Didesnis kiekis – apie 20 litrų vandens vienam gyventojui per dieną – garantuoja pakankamas higienos ir sanitarijos sąlygas. Vandens ištekliai lemia aplinkos tvarumą, vandens ūkio teikiamų paslaugų kokybę, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Vanduo ir darbas daro įtaką ekonominiam vystymuisi ir kelia žmonijos gyvenimo lygį.

Informaciją pagal įvairių šaltinių medžiagą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Natalja Šliachtič

Kovo 21 dieną daugelyje Europos šalių minima tarptautinė miego diena. Šią dieną daugelyje Europos šalių minima Tarptautinė miego diena. Ja siekiama pabrėžti miego svarbą žmogaus gyvenimo kokybei.

Miegas yra neišvengiamai būtina kiekvieno gyvo organizmo būsena bei elementariausia pasyvaus poilsio rūšis. Jis yra reikalingas žmogaus organizmui kaip maistas, vanduo ar oras. Ypač yra svarbus ir reikalingas miegas vaikams, nes tik jo metu išsiskiria augimo hormonas – kortizolis, kuris dar vadinamas jaunystės eliksyru. Miego metu organizme cirkuliuoja apie 70 proc. kasdienės augimo hormono dozės.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir būdas daugelį verčia skubėti, todėl vis mažiau laiko yra skiriama normaliam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Nustatyta, kad suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai, t. y. mažiau nei septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau kaip mėnesį, atsiranda nemiga, blogėja atmintis, atsiranda pirmieji nemalonūs senėjimo požymiai (oda nustoja švytėti, susiraukšlėja, atsiranda tamsūs ratilai po akimis). Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlytą miegas yra vienas iš fizinės sveikatos srities komponentų, kurio svarbiausia funkcija – atkurti organizmo jėgas. Dėl šios funkcijos miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis miegą apibūdinantis požymis yra miego kokybė. Įvairiuose tyrimuose miego kokybė apibūdinama, kaip tam tikrų miego komponentų (užmigimo laiko, miego trukmės ir efektyvumo, prabudimų, medikamentų vartojimo, savijautos dienos metu) visuma, kuri padeda identifikuoti blogai ir gerai miegančius asmenis.Nurodoma, jog tik visavertis ir kokybiškas miegas turi neabejotiną naudą žmogaus sveikatai. Miego metu ilsisi visi organai. Nuo jo kokybės priklauso mūsų santykiai su artimaisiais, darbo rezultatai, savijauta, sveikata, nuotaika ir saugumas. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei po palyginti ilgos budrumo būsenos. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ne tik miego trūkumas, bet ir jo perteklius neigiamai veikia tiek fizinį, tiek psichologinį funkcionavimą, dėl to gali atsirasti išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos ar atminties sutrikimų, padidėti nerimas, dirglumas ir irzlumas.Vienas iš labiausiai miego kokybę sąlygojančių veiksnių yra skirtingas žmonių biologinis aktyvumas. Šis biologinio aktyvumo skirtumas priklauso nuo žmogaus teikiamos pirmenybės rytui arba vakarui, tai dar vadinama rytiniu arba vakariniu paros tipu.Mokslininkai vis dar ginčijasi, kiek turi trukti sveikas miegas. Paprastai rekomenduojama miegoti 7 – 9 valandas per parą, nors miego trukmės poreikis kiekvienam gali būti skirtingas. Nesvarbu, kiek miegosite, svarbu ryte jaustis pailsėjusiam. Egzistuoja skirtingo tipo žmonės, kuriems reikia individualaus miego laiko, kartais daugiau nei 9 valandų. Tai dažniausiai būna padiktuota tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, per žemo kraujospūdžio, nuotaikos svyravimų ir kt.

Penkios miego stadijos. Miegant kiekviena stadija atstovauja skirtingai fizinei ir protinei kūno būsenai. Vienose stadijose kūnas miega jautriau ir gali būti lengviau pažadinamas, kitose – miegas labai gilus. Vidutiniška miego ciklo trukmė yra 90-110 minučių. Apie 50 procentų miego laiko yra praleidžiama antroje stadijoje ir apie 20 procentų – aktyvaus miego stadijoje. Likusius 30 procentų pasidalija likusios miego stadijos. Vidutiniškai asmuo per aštuonių valandų periodą padarys visą ciklą per stadijas keturis arba penkis kartus.1 stadija (mieguistumas, išglebimas), kai žmogus snūduriuoja apie 5-10 minučių ir gali būti lengvai pažadintas. Akys juda labai lėtai ir lėtėja raumenų aktyvumas.2 stadija (jautrus, negilus miegas), kai akys nebejuda ir smegenų bangavimas (elektrinio aktyvumo svyravimas, kuris gali būti išmatuotas elektrodų) tampa lėtesnis, su atsitiktiniais staigiais bangų, vadinamų miego ašimi išsiveržimais. Lėtėja širdies plakimas ir krinta kūno temperatūra.3 ir 4 stadija (gilus miegas) – pradeda figūruoti lėtas smegenų bangavimas, vadinamas delta bangomis, išsklaidytas mažesnių, greitesnių bangų. Iki ketvirtos stadijos smegenys sukelia delta bangas beveik išimtinai. Labai sunku pažadinti žmogų kai jo miegas trečioje ir ketvirtoje (gilaus miego) stadijose. Nėra akių judėjimo ir raumenų aktyvumo. REM (aktyvus miegas) – miegant aktyviu miegu, kvėpavimas tampa greitesnis, nereguliarus ir negilus, akys greitai trūkčioja įvairiomis kryptimis ir galūnių raumenys tampa laikinai paralyžiuoti. Širdies darbas išauga ir kyla kraujo spaudimas. Vyrai patiria erekciją. Žmonės sapnuoja.

Miego higienos taisyklės. Pagal statistinius duomenis, kas trečias planetos gyventojas patiria sunkumų užmigdamas ar kenčia nuo nemigos, todėl būtina žinoti bendras miego higienos taisykles, kurios stiprina paros ritmą. Dažniausiai nemiga atsiranda nuo blogos miego higienos: netinkamo čiužinio, patalynės, naktinių drabužių bei mikroklimato. Pagalvės ir antklodės saugo kūno temperatūrą ir leidžia raumenims atsipalaiduoti. Tam geriausiai tinka natūralaus pluošto audiniai (medvilnė, šilkas), nes jie puikiai sugeria prakaitą ir leidžia odai kvėpuoti. Rekomenduojamas vidutinio kietumo čiužinys. Prieš miegą miegamasis turi būti gerai išvėdintas. Temperatūra jame turi būti komfortiška ir neaukšta – 17 °C. Rekomenduojama gultis ir keltis tuo pačiu laiku, nes tik taip susiformuoja sąlyginiai refleksai ir palaikomas organizmo bioritmas, kuris lemia spartesnį užmigimą bei kokybišką poilsį.Prieš miegą pasivaikščioti gryname ore, išsimaudyti po šiltu dušu. Nepatartina aktyvi protinė ar fizinė veikla bei įkyrus triukšmas. Pasiklausykite ramios ir melodingos muzikos. Vakarienę suvalgykite likus dviem valandoms iki miego, nepersivalgykite. Tinka lengvas daržovių užkandis ar salotos su žuvimi, triušiena ar paukštiena. Negerkite stiprios kavos, arbatos ar kitų energizuojamųjų gėrimų. Išgerkite žolelių arbatos su medumi: mėtų, melisų, ramunėlių, levandos ar eškėtuogių.

Straipsnis parengtas remiantis:1. http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.3

2. http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kovo 20-ąją dieną yra minima Pasaulinė burnos sveikatos diena. Pasaulinės burnos sveikatos dienos tikslas – supažindinti visuomenę su burnos sveikatos reikšme bendrai sveikatai, nes sveiki dantys padeda palaikyti bendrą sveikatą bei gerą savijautą. Kadangi be pagrindinės savo funkcijos – kramtymo ir dalyvavimo virškinimo procese, dantys atlieka ir kitas svarbias funkcijas, kaip kalbos formavimą, fonetiką bei estetinę funkciją – graži šypsena padeda formuoti gražią išvaizdą. Pagrindinė burnos ligų profilaktikos priemonė yra gera burnos higiena, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms atsirasti. Taigi gera burnos higiena yra pagrindinis dantų karieso, o taip pat ir periodonto ligų profilaktikos metodas.

Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio, prieš tai išvalius dantų tarpus tarpdančių siūlu. Pavalgius išskalauti burną vandeniu. Dantys valomi šepetėliu ir pasta. Burnos ertmėje yra vietų, kur kaupiasi apnašos, bet jas pasiekti šepetėliu ir tarpdančių siūlu yra sunku. Tai burnos galas, liežuvio šaknis, po liežuviu, ant liežuvio, ties dantenų riba, ant skruostų gleivinės, ant viršutinio gomurio. Šioms vietoms naudojami gydomieji skalavimo skysčiai. Jie naikina bakterijas, mažina skausmą ir uždegimą, apnašų kaupimąsi. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, nes gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą. Liežuvis valomas specialiu šepetėliu. Išvalius liežuvį, lėčiau kaupiasi apnašas ant dantų, gerėja burnos kvapas.

Kaip pasirinkti dantų pastą? Nesant didelių problemų tinka kasdienio naudojimo pasta. Kitais atvejais verta pasitarti su odontologu, kuris nurodytų, kokią dantų pastą ir kiek laiko naudoti. Pavyzdžiui, jei kraujuoja dantenos, dar nereiškia, kad padės pasta nuo uždegimo. Mat dantenų problemas gali sukelti dantų apnašos ir akmenys. Taigi pirmiausiai reikėtų juos pašalinti – šalinti ne pasekmes, bet priežastį. Pastų nuo uždegimo reikėtų vengti tiems, kurių dantys yra jautrūs, nebent iš tiesų labai kraujuotų dantenos. Šiuo atveju geriau rinktis specialias pastas jautriems dantims, kurias galima naudoti ir ilgiau. Visas kitas gydomąsias pastas reiktų naudoti ne ilgiau kaip 2 savaites. Tad jei pastą nuo uždegimo rinksitės patys, odontologai pataria pirkti kuo silpnesnę, neutralesnę, kurioje veikliųjų medžiagų nėra daug, geriausiai – su žolelėmis. Balinamąsias pastas drąsiai gali naudoti tik tie, kurie turi visiškai sveikus dantis. Balinamosiose pastose yra kietųjų dalelių, kurios mechaniškai nutrina dantų pigmentą. Tiesa, pastaruoju metu gaminamos ir labai švelnaus poveikio balinamosios pastos. Kita vertus, jose gali būti net peroksido, kuris ne tik balina dantis, bet ir suteikia jiems blizgesio. Nedideliais kiekiais ši medžiaga nepavojinga, tačiau ilgai jos naudoti nepatartina. Norintiems didesnio balinamojo poveikio, galima iš pradžių dantis išsivalyti kita pasta ir tik tuomet dar kartą juos valyti balinamąja pasta. Pasta nubalins dantis, tačiau plombos liks tos pačios spalvos. Todėl prieš balindami pasikonsultuokite su savo odontologu. Nors geriausiai dantis nuo ėduonies apsaugo pastos su fluoru, jos tinka taip pat ne visada. Kai kurie stomatologai jas naudoti pataria tik tiems, kurių dantys dar nėra smarkiai pažeisti ėduonies. Kitiems geriausia rinktis pastą su mineralais ir vitaminais. Pastos su fluoru netinka ir turintiems dantų protezus ar implantus, nes didesnė fluoro koncentracija gali juos tirpdyti. Beje, fluoras, patekęs į organizmą, veikia kaip toksinas, kitaip tariant, sukelia apsinuodijimo simptomus. Tiesa, reikia nuryti nemažą jo kiekį. Būtent todėl pastos su fluoru pavojingos mažiems vaikams, kurie dar nemoka po dantų valymo gerai išskalauti burnos. Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad vaikams yra gaminamos specialios pastos be fluoro. Dantų pastas odontologai pataria keisti gan dažnai. Mat prie jų veikliųjų medžiagų priprantama.

Kaip pasirinkti ir kada keisti dantų šepetėlį? Rekomenduoja rinktis minkštus šepetėlius, nes jais valytis dantis saugiau. Brūžinant netaisyklingai, kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, apnuoginti dantų kaklelius, tada jie tampa jautrūs, reaguoja į rūgštų ar saldų maistą, vystosi kariesas. Jei naudojamos balinamosios, daug abrazyvinių dalelių turinčios pastos, neigiamas poveikis gali būti dar stipresnis. Vidutiniškai kieti ir kieti šepetėliai dažniausiai rekomenduojami pacientams, turintiems protezuotų dantų. Šiuo atveju vertėtų turėti keletą: minkštuoju pamasažuoti dantenas, nuvalyti liežuvį, kietesnį naudoti protezuotiems dantims prižiūrėti. Derėtų atsižvelgti ir į galvutės dydį. Mat kai kuriuos žmones valant dantis pykina, ypač, kai tenka švarinti krūminius dantis. Tokiu atveju tinkamesnis mažą galvutę turintis dantų šepetėlis. Šį variantą patariama rinktis ir blogulio kamuojamoms nėščiosioms. Be to, mažesnė galvutė lengviau pasiekia sunkiai prieinamas vietas, ypač tada, kai šepetuko kaklelis yra lankstus. Kai kurios galvutės padengiamos specialia danga liežuviui valyti. Yra sukurti ir balinamieji šepetėliai: tarp šerelių esančios gumutės padeda nutrinti dantų apnašas. Jie itin rekomenduojami rūkaliams, bet tinka ir visiems kitiems. Šerelių išdėstymas ar ilgis neturi esminės įtakos dantų valymo kokybei. Bet svarbu, kad šepetėliai nenusidėvėtų. Juos patariama keisti maždaug kas 3 mėnesius. Vis dėlto tai reikia vertinti individualiai. Kad reikia naujos valymo priemonės, rodo išsiklaipę šereliai. Be to, daugelis šepetėlių turi spalvos indikatorius – galvutės viršūnėje esančius kitos spalvos šerelius. Kai jie išbąla, nušviesėja, šepetuką reikia keisti. Taip pat dantų šepetėlį keiskite po infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).

Atminkite, kad du kartus per metus būtina profilaktiškai apsilankyti pas stomatologą, ypač gerai, jeigu pas jį apsilankytumėte prieš ilgesniam laikui išeinant atostogų. Taip pat norit išlaikyti sveikus dantis būtina sveikai maitintis. Reguliariai valgykite natūralius produktus, kuriuose yra daug vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų – šviežius vaisius, termiškai neapdorotas daržoves, pieną bei pieno produktus.

        Straipsnis parengtas remiantis:1. Bankhofer, H. (2006). 365 sveikatos patarimai. Vilnius: „Mūsų knyga“.2. http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/patarimai/3. http://odontologurumai.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plinta grožio ir mados industrijos bei žiniasklaidos propaguojamas kūno kultas, kuris susiaurino supratimo ribą tarp sveikos gyvensenos ir patologijos. Siekis turėti „idealų kūną“ labai dažnai veda į rizikingą sveikatai elgseną. Sukuriama iliuzija, kad sveikatos stiprinimo pastangų tarsi ir nereikia, nes viską gali atlikti plastinė chirurgija, maisto papildai, soliariumai, elektriniai masažuokliai ir treniruokliai.Neapsigaukite nuo didelės įvairovės grožio priemonių ir procedūrų, ne visos jos yra veiksmingos. Reikėtų nepamiršti ir vadovautis sveikos gyvensenos taisyklėmis, kurios padės išsaugoti sveikatą, grožį bei jaunystę. Taigi, sveikos gyvensenos, o kartu ir sveikatos stiprinimo receptas yra paprastas, bet labai reikšmingas ilgaamžiškumo bei sveikatos garantas:

Būkite geros nuotaikosVengti streso, įtampos, pervargimo, skubos ir konfliktų. Formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir problemas. Derinti protinį darbą su fiziniu, pakankamai ilsėtis ir gerai išsimiegoti. Būtina išlaikyti vidinę darną ir gerą savijautą. Pasistenkite kiekvieną naują dieną pradėti gera nuotaika. Jums gali padėti trumpa mankšta. Fiziniai pratimai, ypač atliekami ryte, padės jums greičiau pabusti ir pasikrauti žvalumo visai dienai. Besimaudydamos po dušu, nusišypsokite savo atvaizdui veidrodyje, juk šypsena – tai geros nuotaikos garantas. Kol mėgausitės vandens procedūromis, pagalvokite, kaip norėtumėte save palepinti per pusryčius.

PasivaikščiokiteBent 2–3 kartus per savaitę eikite pėsčiomis į darbą ar iš jo. Jeigu į darbą važiuojate automobiliu, skirkite laiko savo dienotvarkėje pasivaikščiojimams. Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų. Rekomenduojama kasdien pėsčiomis greitu žingsniu nueiti 3 kilometrus arba ėjimą pakeisti fizine veikla (bent 30 min). Per dieną reikėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių, kuriuos galima fiksuoti žingsniamačiu. Buvimas gryname ore gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, suteikia žvalumo bei stiprina imunitetą.

Tinkamai maitinkitėsPasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus, vadovaujantis SAM maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijomis bei pažymėtus „Rakto skylutės“ simboliu. Valgykite daugiau vaisių bei daržovių ir nepamirškite gerti pakankamai vandens.

Gerai išsimiegokiteMiegas lygiai taip pat kaip ir tinkama mityba bei fizinis aktyvumas, yra labai svarbus mūsų sveikatai ir grožiui. Įpraskite miegoti teisingai: gulkitės ir kelkitės tuo pačiu metu, be to, miegas turi trukti bent 8 val.Jeigu turite ilgus plaukus, tai žinokite, kad miegoti geriausia surištais plaukais. Pirmas dalykas, ryte sutaupysite laiko bandydama juos iššukuoti. Antras – per dieną plaukai susiriebaluoja ir prikaupia purvo, kuris, jeigu miegosite palaidais plaukais, gali pakenkti jūsų odai.

Visada nusivalykite makiažąKad ir kokia pavargusi būtumėte, prieš miegą visada nusivalykite makiažą. Visa, net ir brangiausia kosmetika, jeigu paliksite ją nakčiai ant veido, ryte gali „nustebinti“: galite pabusti su neaiškiais spuogeliais ant veido, tamsiais ratilais po akimis ar papilkėjusia veido oda. Be to, jeigu paliksite nakčiai kosmetiką ant veido odos, ji negalės ilsėtis ir „kvėpuoti“ bei sens daug greičiau.

Rūpinkitės rankų odaRankų oda išduoda ir moters amžių, ir sveikatos būklę, todėl nepamirškite tinkamai ja rūpintis. Rankas reikėtų plauti tik skystuoju muilu, nes jis nedžiovina odos. Šaltuoju metų laikotarpiu reikia rinktis riebesnes rankų priežiūros priemones. Namų ruošos darbus būtina atlikti su pirštinėmis, nes buitinė chemija, plovikliai, milteliai kenkia odai ir sukelia nemalonius pojūčius. Niekada neikite į lauką šlapiomis ar drėgnomis rankomis, nes dėl šalčio jos pradės skilinėti. Šaltuoju metų laiku eidami į lauką visada mūvėkite pirštines. Jos turėtų būti vilnonės ar medvilninės, sintetinių venkite.

Rūpinkitės burnos higienaGražūs dantys – viena pagrindinių veido puošmenų. Nedelskite iki paskutiniųjų, kai suskaus dantį ir reikės kreiptis į odontologą. Bent kartą per metus apsilankykite pas odontologą, kad jis apžiūrėtų dantis, pašalintų dantų akmenis ir kitas apnašas.

Žinoti ir nuolat vadovautis Europos kardiologų draugijos rekomenduojamu sveiko žmogaus kodu 035140530 :• 0 (nerūkyti);• 3 (kasdien nueiti greitu žingsniu ne mažiau kaip 3 km., mankštintis laisvalaikio metu bent 30 min. 4kartus per savaitę);• 5 (suvalgyti kasdien 5 porcijas daržovių ir vaisių);• 140 (sistolinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140 mmHg);• 5 (kraujyje bendrojo cholesterolio koncentracija turi būti ne didesnė kaip 5 milimoliai litre);• 3 (mažo tankio lipoproteinų MTL koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 3 milimoliai litre);• 0 (neturi būti antsvorio, KMI= svoris (kg)/ūgis (m)2, norma 18,5- 24,99)

       Straipsnis parengtas remiantis:

1. Drąsutienė G. S. (red.) (2009). Moters sveikatos ir grožio enciklopedija. Pozityvios gyvensenos vadovas. Kaunas: „Šviesa“.2. Martišiūtė, N., Znamenskaitė, R. (red.) (2009). Šeimos sveikatos enciklopedija. Kaunas: „Šviesa“.3.http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Str.%20sveikos%20gyvensenos%20pagrindai.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto pasiskirstymas atskirų valgymų metu. Mitybos režimą reguliuoja pagumburis, susijęs su alkio jausmu. Alkio jausmas išnyksta po 10–15 minučių pavalgius, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. 

Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5–6 valandos.

Kiek reikėtų gauti energetinės vertės per dieną?

Valgant 4 kartus:pusryčiai – 25% energetinės vertės;pietūs – 35% energetinės vertės;pavakariai (priešpiečiai) – 15% energetinės vertės;vakarienė – 25% energetinės vertės.

Valgant 3 kartus:pusryčiai – 30% energetinės vertės;pietūs – 40-45% energetinės vertės;vakarienė – 25-30% energetinės vertės.

Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys du ar tris kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.

Kaip dažnai reikėtų valgyti?Reikia valgyti 5-6 kartus per dieną. Jei kūno masė yra normali galima valgyti ir 2-3 kartus. Tačiau jei turite antsvorio, retai valgant labiau išalksti ir gali suvalgyti daugiau nei reikėtų. Kuo daugiau kalorijų yra suvartojama vienu metu, tuo daugiau riebalų gaminama – organizmas sugeba suvartoti tik tam tikrą kiekį su maistu gaunamos energijos, likusi paverčiama riebalais. Kuo daugiau norima valgyti tuo sunkiau atsispirti riebiems ir saldiems maisto produktams.Geriausia valgyti tris kartus per dieną kas 3-4 valandas, o tarp šių pagrindinių valgymų užkandžiauti, kad nejaustumėte alkani ir suvalgytumėte mažiau. Taip pagreitėtų medžiagų apykaita, organizmas gamins mažiau riebalų.

Kada reikia užkandžiauti?Užkandžiauti reikėtu tada kai tarp pagrindinių valgių yra ilgas pertraukos. Geriausiai suvalgyti užkandį 1-2 valandas prieš pietus. Kitas užkandis galėtų būti 3-4 valandos po pietų, maždaug 1-2 valandos prieš baigiant darbą. Užkandžiams tarp valgymų mėgaukitės vaisiais, trapučiais, jogurtais, varškės kremais ir kt. Nepamirškime, kad kiekvieną dieną reikia gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Sveikam suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 2–3 litrus skysčių, didžiąją jų dalį turi sudaryti geriamasis vanduo. Dalį skysčių gauname su maistu (su sriuba bei gėrimais – iki 1500 ml, vaisiais, daržovėmis, mėsa, duona bei kitais maisto produktais – iki 1 000 ml), tačiau tikrų skysčių būtina per parą išgerti apie 2 litrus prarastam vandeniui kompensuoti. Be to, organizme vykstant įvairiems procesams per parą pagaminama apie 0,3–0,5 litro vandens. Vanduo – gyvybiškai būtinas mitybos komponentas, nes jis organizme atlieka labai svarbias fiziologines funkcijas. Vanduo sudaro maždaug 60 proc. vyro ir 50 proc. moters kūno svorio; vaikams – iki 70 proc.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Lankauskaitė, L., Papartienė, B., Kivilo, E. (2007). Sveikata ir kūno grožis. Kineziterapeutų ir dietologų patarimai. Vilnius: „Ekspress leidyba“2. http://ntakd.lt/files/informacine_medzega/1-NKD_medziaga/Sveika_mityba2011.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė