Kiekvienais metais, PSO duomenimis, pasaulyje gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų. Nėščiosios gripu serga sunkiau, joms žymiai dažniau atsiranda komplikacijų, netgi galima mirtis. Skiepai nuo gripo – svarbi moters sveikatos priežiūros iki pastojimo, nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu dalis. Ypač svarbu, kad nėščios arba planuojančios pastoti moterys (ypač sergančios lėtinėmis ligomis) gripo sezono metu kaip galima greičiau pasiskiepytų inaktyvuotais skiepais nuo gripo. Nėščios moterys, naujagimiai ir kūdikiai dažniau patiria su gripu susijusių komplikacijų ir dažniau hospitalizuojami. Lietuvoje dėl gripo 2014–2015 m. gripo sezono metu buvo hospitalizuota 10 nėščiųjų. Dažniausiai dėl gripo hospitalizuojami jaunesni nei vienerių metų amžiaus kūdikiai. Didžiausia rizika susirgti gripu yra jaunesniems nei 6 mėn. kūdikiams. Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripo virusai plinta per užsikrėtusių asmenų kvėpavimo takų išskyrų lašelius ir aerozolius. A tipo gripo virusai gali sukelti pandemijas, kurioms būdingas greitas naujų A gripo potipių virusų (arba potipių padermių) plitimas tarp žmonių, kurių imunitetas prieš naujus virusus silpnas arba jie iš viso neturi imuniteto prieš šiuos virusus.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščias moteris laiko prioritetine grupe skiepyti nuo sezoninio gripo dėl jų padidėjusio imlumo sunkiam gripui pradedant antruoju nėštumo trimestru ir baigiant ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu.  Gripas nėštumo laikotarpiu gali sukelti sunkių komplikacijų: retais atvejais – vaisiaus mirtį, kūdikių mirtį, priešlaikinį gimdymą, gali sumažėti naujagimių svoris.Geriausias būdas nėščioms moterims apsaugoti nuo gripo – skiepai. Skiepijimas nuo gripo nėštumo laikotarpiu apsaugo motinas ir naujagimius pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo. Gripo prevencija nėštumo laikotarpiu – svarbi priežiūros dalis, nes nėščios moterys labiau rizikuoja sunkiai susirgti gripu, gresia didesnis gripo komplikacijų pavojus.Rekomenduoja nėščioms moterims skiepytis trivalenčiais inakvyvuotais skiepais bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jaunesni nei 6 mėn. amžiaus kūdikiai negali būti skiepijami nuo gripo šiuo metu licencijuotais skiepais ir turėtų būti apsaugoti nuo gripo skiepijant jų besilaukiančias motinas ir kitus artimus asmenis. Inaktyvuota gripo vakcina yra saugi skiepyti nėščiąsias.Motinos antikūnai aktyviai perduodami vaisiui, todėl nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – efektyvi priemonė kūdikiams nuo gripo apsaugoti pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais. Geriausia skiepyti gripo sezono metu. Skiepyti reikia kiekvienais metais, nes virusai nuolat keičiasi. Pasiskiepijus organizmas įgyja imunitetą po 2 savaičių nuo skiepijimo. Nėščių moterų tyrimai parodė, kad serokonversija vyksta iki 4-6 savaičių po skiepijimo.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Š.m. spalio 15 d. vyko Guodos Azguridienės paskaita „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Renginys buvo skirtas paminėti Pasaulinę maisto dieną (spalio 16 d.), siekiant  informuoti visuomenę apie sveiką mitybą.  Guoda Azguridienė yra ekonomikos mokslų daktarė, dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2007 m. su bendraminčiais įsteigusi įmonę „Sveiki produktai“ (dabar „Livinn"), šiuo metu yra jos Valdybos narė ir asortimento vadovė.  Autorė penkiolika metų rašo straipsnius sveikos gyvensenos ir socialinėmis temomis Lietuvos bei užsienio leidiniams. Yra išleidusi dvi knygas, pirmoji – „Auksinės žuvelės ilgesys“  – skirta ekonomikos bei visuomenės klausimams, kuriuos autorė nagrinėjo daugiau nei dešimt metų dirbdama ekonomikos analitike. Antroji knyga „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Knyga siekia padėti žmonėms susigaudyti didelėje maisto teorijų ir rekomendacijų įvairovėje ir, svarbiausia, kaip pasirinkti pačiam.

Keletas Guodos Azguridienės patarimų:• Perkant aliejų, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu būdu jis buvo išgautas. Rafinuotame aliejuje nėra nieko naudingo - nei mikroelementų, nei vitaminų, nei naudingųjų riebalų rūgščių. Jo pagrindiniai privalumai - maža kaina ir ilgas galiojimo laikas. Tačiau tai nėra privalumai sveikos mitybos požiūriu. Rafinuoto aliejaus negalima netgi kepimui. Kadangi jis neturi jokio specifinio skonio, mes nejaučiame, kiek suvalgome ir linkstame suvalgyti per daug.Nerafinuotuose aliejuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių būtinai reikia mūsų organizmui - omega 3, omega 6, omega 9. Jei šių rūgščių trūksta, suprastėja oda, skilinėja nagai, silpsta imunitetas, gali sutrikti atskirų organų ar jų sistemų veikla. Dažniausiai trūksta omega 3 - šių rūgščių yra linų sėmenų, kanapių ir moliūgų aliejuose, taip pat žuvų taukuose.• Jei norite ne troškinti, o kepti maistą, geriausiai tinka kokoso aliejus ir valytas sviestas (ghi). Valyto sviesto galime patys pasigaminto iš įprasto sviesto, pakaitinę jį ant ugnies, kol nusėda baltyminės nuosėdos ir riebalai nuskaidrėja. Dar kepti galima ant nerafinuoto palmių ir žemės riešutų aliejaus.• Renkantis iš kur pirkti ir kokią duoną reikia žinoti, kad pramonėje duona dažnai yra cheminėmis medžiagomis kildinama, purinama, skaninama ir pridedama konservantų, kad būtų pigesnė gamyba ir ilgesnis jos galiojimo laikas. Juoda duona yra labai geras produktas. Bet geros raugintos duonos reikia paieškoti.• Tai, kas kepta iš baltų kvietinių miltų, sveikatai nėra naudinga - maisto piramidėje baltų miltų gaminiai taip pat atsiduria viršuje. Kepdami pyragus galėtume maišyti rupesnius ir baltus miltus. Taip pat galima paieškoti speltos miltų - šie grūdai netgi smulkiai sumalti nepraranda vitaminų ir mineralų.Pasak Guodos Azguridienės, sveikai maitintis reikėtų pradėti:• Apgalvojant ką valgote ir kodėl valgote. Išmesti iš raciono bent vieną kitą kenksmingą dalyką - prieskonius su natrio gliutamatu, rafinuotą aliejų, o cukraus ir baltų miltų gaminius valgyti tik per šventes.• Atkreipiant dėmesį ne tik ką, bet ir kaip valgome. Valgis turėtų būti šviežias, nešaldytas  ir pagamintas pačių.• Valgant reikėtų neskaityti, nežiūrėti televizoriaus ir nespręsti darbo reikalų. Emocijos maistą gali smarkiai pagadinti arba pagerinti.

Paskaitos metu klausytojai gavo daug vertingos informacijos apie maisto produktų etikečių skaitytą, natūralius ir pramoninius maisto produktus. Lektorė akcentavo, kad sveika mityba yra sąmoninga mityba, kai žmogus suvokia ką valgo. Svarbiausia reikia valgyti saikingai ir įvairų maistą. Paskaitos dalyviai buvo aktyvūs klausytojai ir uždavė daug klausimų. Po renginio visi norintys galėjo įsigyti knygą „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ su autorės autografu.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

{joomplucat:56 limit=3|columns=1}

Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Dauguma iš mūsų pažįstame žmogų, turintį tokių problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši.

Kas yra psichikos sveikata?Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

Psichikos ligų priežastysNe visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:• Genai, paveldimumas.• Nuolatinis stresas.• Nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.• Fizinė negalia.

Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:• Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t.• Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.• Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.• Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.• Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.• Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.

Kaip psichikos ligos paveikia mus?Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas.Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai šizofrenija, depresija, nerimas.

Kas sumažina psichikos sutrikimų riziką?• Sveikas gyvenimo būdas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.•  Sveika mityba.• Žalingų įpročių – girtavimo, rūkymo, narkotikų vartojimo vengimas.

Kaip galime padėti sergantiems psichikos liga?Svarbiausia – suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų jis pasieks gyvenime.

Kad žmogaus psichikos sveikata būtų stipri, rekomenduojama:• iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų,• mokytis prisiimti atsakomybę,• nebijoti įveikti sunkių užduočių,• džiaugtis tuo ką turi (draugais, artimaisiais, maistu ir pan.),• susirasti mėgstamą veiklą,• nuolat tobulinti save.

Ši diena – tai puiki proga prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą.

  Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro informacinę medžiagąparengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

 Kiekvienais metais rugsėjo paskutinį sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet rugsėjo 27 d. visuomenė skatinama atkreipti į tai, kaip širdies sveikatą veikia aplinka, kurioje gyvename. Pasaulinės širdies federacijos paskelbtas šių metų šūkis – „Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!“Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Visame pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet ir pranešama, kad ateityje šie skaičiai tik augs. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų ne.

Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti:

Padidėjęs kraujospūdis. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas. Jeigu pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, tada atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: atitinkama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguojami kiti rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt.Cukrinis diabetas. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės.  Norinti sumažinti mikro infarkto ir insulto riziką, reikia būti fiziškai aktyviais, sveikai maitintis, nerūkykite ir kt.Nutukimas. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą – sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, būti fiziškai aktyviems.Netinkama mityba. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebaus pieno produktų kiekį. Subalansuotos mitybos racione turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių ir mažai sočiųjų. Rekomenduojama daugiau vartoti daržovių ir vaisių bei grūdinių produktų, kuriuose yra mažai riebalų, o daug kitų organizmui naudingų medžiagų: skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Norėdami sustiprinti širdį, valgykite maisto produktus, kuriuose yra:• kalio (bulvės, pomidorai, kopūstai, razinos, riešutai, česnakai, kt.);• kalcio (pieno produktai, kietasis sūris, kiaušiniai, avižos, grikiai, žuvis ir jūros gėrybės, švieži žalumynai, jūros kopūstai, vaisiai ir džiovinti vaisiai);• magnio (žalios lapinės daržovės, obuoliai, abrikosai, pieno produktai, jūros gėrybės, mėsa, kt.);• taip pat širdies veiklai svarbių vitaminų, A, E, C ir B (kiaušiniai, sviestas, morkos, citrinos, pomidorai, kepenys, riešutai, kt.) Mažas fizinis aktyvumas. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Todėl bent 30 min. per dieną reikėtų skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.Stresas. Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų – išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti. Rūkymas. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus. Kenkia ir pasyvus rūkymas, kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais. Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas taip pat didina riziką susirgti išemine širdies liga, krūtinės angina, plaučių uždegimu, lėtinėmis plaučių ligomis, didina infarkto ir insulto riziką.Alkoholio vartojimas. Alkoholis sukelia daug su širdimi susijusių problemų, kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę. Svarbiausia nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vartojant alkoholį kiekvieną dieną arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė išlieka didesnė negu vartojant rečiau nei kartą per savaitę. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.

Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis širdžiai sveiką gyvenseną nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, dirba ar ilsisi, tačiau tam turi būti sukurta palanki aplinka.

Straipsnis parengtas remiantis:1. hhttp://www.heart.lt/2. http://www.raudonasuknele.lt/3. http://www.smlpc.lt/

  Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Elektromagnetinių bangų apsuptyje praleidžiame visą savo gyvenimą. Mes tarsi maudomės elektromagnetinės spinduliuotės (EMS) jūroje. Elektromagnetinė spinduliuotė yra natūrali ir dirbtinė. Elektromagnetines bangas skleidžia natūralūs šaltiniai, pavyzdžiui – žemė, žaibas. Saulė yra labai galingas natūralus spindulių skleidėjas. Pavyzdžiui, saulės spinduliuotė giedrą dieną Lietuvoje leistinas normas viršija tūkstančius kartų. Tiesiog esame įpratę gyventi regimos šviesos ir infraraudonųjų spindulių aplinkoje ir nejaučiame jokio poveikio. Elektromagnetines spinduliuotės įtaka žmogaus sveikatai susidomėta tuomet, kai darbo vietose ir buityje pradėjo gausėti įvairios elektroninės įrangos. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą - elektrosmogas. Šis terminas vartojamas apibrėžiant elektromagnetinius laukus, kuriuos aplinkoje sukelia aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, elektrifikuoti geležinkeliai, žemos įtampos elektros tinklai, buitiniai ir pramonės elektros prietaisai - televizijos ir radijo aparatai, kompiuteriai, judrieji (mobilieji) telefonai. Daugelis žmonių mano, kad tik galinga elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojinga, nes jos poveikis yra juntamas – kaista į spinduliuotės šaltinį ištiesta ranka arba mikrobangėje krosnelėje per keliolika minučių iškepa višta. Tačiau subtilesnis yra silpnos spinduliuotės poveikis, nes jis nejuntamas žmogaus jutimo organų.  „Tuo, kaip elektromagnetinė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą ir kokią žalą jam daro, mokslininkai domisi daugiau nei pusšimtį metų. Tačiau visuomenei trūksta valios ir žinių, kaip apsaugoti save ir savo artimą aplinką“, – teigia habilituotas fizikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, knygos „Ateitis jau atėjo“ autorius Jonas Grigas.Norintys pagilinti savo žinias apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, bei sužinoti kaip nuo jos apsaugoti save ir savo artimuosius kviečiame apsilankyti Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamoje nemokamoje paskaitoje spalio 3 d. 11.00 val. „Elektromagnetinė spinduliuotė aplinkoje“ (paskaita vyks visuomenės sveikatos biuro patalpose Vilniaus g. 6, Joniškis). Paskaitą skaitys kraštietis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto dėstytojas  dr. Raimondas Buckus.

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Laima Virbičianskienė

Kiekvieną rugsėjį visose Europos Sąjungos šalyse organizuojama Europos judrioji savaitė. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Jono Avyžiaus viešąją biblioteka, minint Tarptautinę dieną be automobilio š.m. rugsėjo 22 dieną organizavo „Dviračių žygį“. Minėtos dienos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto priemonių įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai bei patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Į žygį dviračiais: Daunorava – Joniškis, įsijungė dvylika miesto gyventojų ir vienas entuziastas iš Šiaulių. Daunoravos bendruomenės namuose dviratininkų laukė kaimelio gyventojai. Eigoje buvo dalinamos informacinės sveikatos atmintinės, norintiems atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių vertinimas kūno kompozicijos analizatoriumi. Pristatyti ir išdalinti žingsniamačiai, kurių pagalba dalyviai sužinos kiek kiekvieną dieną nueina žingsnių, kokį tai sudaro atstumą, kiek sunaudoja papildomų kalorijų bei riebalų. Bendruomenėje buvo pravestas pažintinis šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimas. Renginio organizatoriai dviratininkams bei dalyviams dovanojo po Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerijos suvenyrą ir pirmosios pagalbos vaistinėlę. Dviratininkai vaišinosi Daunoravos filialo bibliotekininkės Aistės Paulauskienės sveikuoliškomis arbatomis ir rudens vaisiais. Su gera nuotaika žygio dalyviai sugrįžo į Joniškį. Išviso dalyviai įveikę 24 km maršrutą.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

{joomplucat:55 limit=9|columns=3}