Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Kai trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant. Riebaluose tirpūs vitaminaiRiebaluose tirpiems vitaminams A, D, E, K tinka klasikinis vitaminų apibrėžimas: tai būtina, organinė maisto medžiaga, maiste randama labai mažais kiekiais, būtina normaliai medžiagų apykaitai, o esant jos stokai išsivysto specifinis susirgimas. Šių vitaminų yra įvairiuose maisto produktuose. Didžiausiais jų kiekis riebalų turinčiuose produktuose, beje iš jų riebaluose tirpūs vitaminai ir geriausiai įsisavinami, pvz. margarine yra riebaluose tirpiu vitaminu: A, D, E.Vitaminas APoveikis sveikatai. Svarbus geram regėjimui palaikyti ir vištakumui išvengti. Jis būtinas ląstelėms augti ir daugintis, užtikrina kaulų ir dantų vystymąsi, palaiko normalią odos, plaukų, kvėpavimo takų ir kitų organų būklę. Vitamino A organizmas pašalinti negali, todėl naudoti papildų nepatartina. Šio vitamino perteklius gali sukelti apsinuodijimą, išsivystyti kepenų pažeidimas, kraujavimas. Nėščiosioms negalima vartoti didesniu nei 10.000 tarptautinių vienetų vitamino A per parą, nes didesni kiekiai gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Vitaminas A kaupiasi organizme, todėl jį reikėtų nustoti vartoti mažiausiai 3 mėnesius prieš pastojant.Maistiniai šaltinai. Gyvūniniuose produktuose: kepenyse, kiaušinio tryniuose, nenugriebto pieno produktuose, lašišos ir kitos šaltųjų vandenų žuvyse. Augaliniuose produktuose: morkose, pomidoruose, raudonojoje paprikoje, abrikosuose, brokoliuose, kopūstuose, špinatuose, burokėliuose.Vitaminas DPoveikis sveikatai. Organizme vitaminas D būtinas kalciui įsisavinti. Gerindamas mineralų įsisavinimą vitaminas D skatina kaulų ir dantų augimą. Pakankamam vitamino D kiekiui susidaryti reikia, kad oda (pvz., rankų) 10 minučių per dieną būtų veikiama saulės šviesos. O apsirengusiam kūdikiui užtenka išbūti saulėje 0,5-2 val. per savaitę tam, kad serume būtų nustatoma pakankamas aktyvaus vitamino D koncentracija.Kai oda yra veikiama ultravioletinių saulės spindulių organizmas sintetina vitaminą D. Trūkstant vitamino D, vystosi rachitas, osteoporozė, raumenų silpnumas. Vitaminas D turi reikšmės imuninei sistemai. Jis slopina ir vėžinių ląstelių augimą.Maistiniai šaltinai. Gyvūniniuose produktuose: riebioje žuvyje, žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose. Augaliniame maiste jo beveik nėra.Vitamino EPoveikis sveikatai. Vitaminas E saugo riebalų rūgštis, palaiko normalią raudonųjų kraujo kūnelių ir raudonųjų audinių būklę, saugo plaučius nuo teršalų, reguliuoja vitamino C ir DNR sintezę. Skirtingai nuo kitų riebaluose tirpių vitaminų, organizme nėra kaupiamas iki nuodingų kiekių. Jo perteklius pasišalina su išmatomis.Maistiniai šaltiniai. Vitamino E gausu kviečių gemaluose, riešutuose ir sėklose, kiaušiniuose, augaliniame aliejuje, lapinėse daržovėse.Vitaminas K.Poveikis sveikatai. Kepenims reikia vitamino K, kad galėtų gaminti kraujo baltymus, būtinas kraujui krešėti. Pusę vitamino K kiekio pagamina žarnyno bakterijos, likęs gaunamas su maistu.Didžiausios vitamino K atsargos yra kepenyse. Jei jo trūksta, gausiai kraujuojama net iš mažiausių žaizdų. Maistiniai šaltiniai. Vitamino K randama žaliose lapinėse daržovėse, kai kuriuose augaliniuose aliejuose (sojos, linų, rapsų, alyvuogių), kiaulienoje, kepenyse ir žaliojoje arbatoje. Su maistu gaunant vitamino K perdozavimo nebūna.

Vandenyje tirpūs vitaminaiVandenyje tirpūs B grupės vitaminai ir vitaminas C yra lengviau įsisavinami negu riebaluose tirpūs vitaminai, nes žarnyne niekada netrūksta skysčių. Tačiau gali greičiau išsivystyti jų trūkumas, nes organizmas kaupia tik nedidelius vandenyje tirpių vitaminų kiekius. Vandenyje tirpiu vitaminų perteklius pašalinamas su šlapimu, todėl reikia dažniau jų vartoti.B grupės vitaminaiPoveikis sveikatai. Padeda išlaikyti sveiką odą ir raumenų tonusą, stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi (taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių, taip išvengiant mažakraujystės). Padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir priežastį. Visi B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, išplinta visame kūne, jų atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną, o perteklius pašalinamas per šlapimą.Maistiniai šaltiniai. B grupės vitaminų gausu augaliniuose maisto produktuose: duonoje, javų grūduose, žaliosiose lapinėse daržovėse. Gyvuliniuose produktuose: kepenyse, piene ir pieno produktuose, kiaušiniuose.Vitaminas C Poveikis sveikatai. Jis yra svarbus antioksidantas, mažinantis širdies ligų, kai kurių rūšių vėžio riziką, stabdantis senėjimo procesą. Skatina žaizdų ir nudegimų gijimą, stiprina danties, kaulus, kapiliarų bei kitų kraujagyslių sieneles, gerina geležies įsisavinimą. Vitaminas C palengvina peršalimą ir sutrumpina jo trukmę. Vitamino C trūkumas pasireiškia: nuovargiu, sąnarių skausmu, dantenų kraujavimu, kraujosruvų, kaulų susilpnėjimu ir jų lūžimu, prastu žaizdų gijimu. Didelio trūkumo atveju gali pradėti kristi dantys, išsivystyti dantenų opos ir vidinis kraujavimas.Maistiniai šaltiniai. Vitamino C gausu erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, saldžiuosiuose pipiruose, brokoliuose, krapuose, petražolėse, krienuose, kopūstuose, špinatuose ir kitose daržovėse.

Pasirūpinkite savo mityba ir valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Tegul jūsų mitybos pagrindą sudaro natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.

       Straipsnis parengtas remiantis:1. Stanton R. Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera, 2008.2. http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Vitaminai.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Vasarą vaikai patiria ypač daug sužalojimų namuose, pradedant nedideliais įdrėskimais ir baigiant rimtais sveikatos sutrikdymais. Namuose daugiausiai sužalojimų patiria maži, dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai, o vyresni, mokyklinio amžiaus, vaikai dažniausiai linkę elgtis rizikingai, kai yra ne namuose, todėl sužalojimus gyvenamojoje aplinkoje jie patiria rečiau. Ikimokyklinio amžiaus vaikai siekia pažinti pasaulį, jie yra judrūs ir neturi susiformavusių tam tikrų savisaugos instinktų, o namų aplinka, kurioje jie praleidžia didžiąją dalį laiko, nėra pakankamai saugi. Dėl šių priežasčių vaikai dažnai patiria sužalojimų, kurių galima išvengti. Dažniausiai patiriami sužalojimai yra kritimas, užkliuvimas, bitės ar širšės įgėlimas, įsipjovimas ar įsidūrimas; jų metu dažniausiai sužalojamos rankos ir pečių lankas bei kojos ir dubuo.

Vaikų sužalojimai namuose pagal susižalojimo mechanizmą dažniausiai skirstomi į kritimus, nudegimus, skendimus, apsinuodijimus.

Kritimai: Viena iš dažniausių vaikų iki 15 m. sužalojimų priežasčių. Vaikai dažniausiai susižaloja griūdami lygioje vietoje, krisdami iš aukščio, atsitrenkę į kitus aplinkos daiktus. Pagal sunkumą dažniausiai šie sužalojimai būna lengvi ir vidutinio sunkumo. Daug rečiau buityje pasitaiko sunkių sužalojimų: daugybinių lūžių, neurotraumų, pilvo ar krūtinės sužalojimų, nudegimų ar apsinuodijimų. Dažni griuvimai ant ledo ir sniego žiemą, kurie lydimi pavojingų galvos sužalojimų. Patys sunkiausi sužalojimai įvyksta krintant iš aukščio: iš balkonų, per langus, iš medžių, nuo statybos pastolių ar stogų. Tokiu atveju reikalinga kuo skubesnė specializuota medicinos pagalba. Nudegimai: Tai dažnas sužalojimas buityje. Dažniausiai vaikai apsipila kaštais ar net verdančiais skysčiais, kai dalyvauja maisto gamyboje. Kita sparčiai plintanti nudegimų rūšis – nudegimai gamykline ar savadarbe pirotechnika, kuri labai vilioja paauglius. Šie nudegimai dažnai būna gilūs, II–III laipsnių ir sunkiai gyja. Neretai vaikai susižaloja elektros srove. Buitinė elektros srovė vaikų gyvybei pavojinga tik susidarius ypatingoms aplinkybėms – liečiant šlapiomis rankomis atvirus laidus, maudantis vonioje, kai įkrinta įjungtas elektros prietaisas, imant vienu metu abiem rankomis atvirus laidus, kuriais teka elektros srovė, esant blogai įžemintiems elektros prietaisams ir pan. Kuo aukštesnė įtampa tinkle, tuo didesni pakenkimai audiniams. Aukšta įtampa sukelia didelius kūno apdegimus, kartais nuplėšia galūnes, sustabdo širdies veiklą, labai pakenkia centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklai ar ją paralyžiuoja. Šie sužalojimai patiriami, kai vaikai bando pakliūti į uždarytas aukštos įtampos pastotes, perlipti apsaugines tvoras, paženklintas įspėjamaisiais ženklais.Skendimai: Didelis pavojus nuskęsti gresia vaikams, nemokantiems plaukti, besimaudantiems be suaugusiųjų priežiūros, neleistinose vietose. Daug sužalojimų įvyksta dėl vaikų nerūpestingumo ir pavojaus sumenkinimo. Pervertinę savo jėgas per toli nuplaukia, pavargsta ir apėmus panikai nuskęsta.Apsinuodijimai: Dažniausiai vaikai apsinuodija chemikalais, skirtais voniai, baldams, grindims valyti, oro gaivikliais, skalbimo priemonėmis, dažais. Pasitaiko, kad vaikai netyčia išgeria rūgšties, acetono, alkoholio ar dažų skiediklio. Vaikai gali apsinuodyti medikamentais, laikomais neužrakintose spintelėse.Sužalojimai šaunamaisiais ginklais: Pastaruoju metu vis dažniau vaikai ir paaugliai susižaloja šaunamaisiais ginklais. Vis daugiau tėvų legaliai įsigyja šaunamuosius savigynai skirtus ar medžioklinius ginklus. Yra patvirtintos griežtos šaunamųjų ginklų laikymo ir naudojimo taisyklės, kurių laikantis nelaimių pavyktų išvengti.

Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti. Nederėtų pamiršti, kad efektyviausiai vaikus nuo sužalojimų namuose apsaugo kompleksinis visų priemonių derinys: saugi aplinka, vaiko mokymas ir atidi suaugusiųjų priežiūra.

Sužalojimų buityje prevencijos rekomendacijos:Atidi priežiūra. Vaikų negalima nė akimirkai palikti vienų, ypač mažamečių. Mamai bemaudant vaiką išėjus paimti rankšluosčio šis gali nuskęsti, nusisukus nuo vaiko, jis gali pagriebti karštą kavos puodelį. Atidi vaiko priežiūra gali apsaugoti nuo potencialaus pavojaus – laiku jį pastebėjus galima užkirsti kelią nelaimei. Mokymas. Mažesnius vaikus galima efektyviai apsaugoti juos prižiūrint, tačiau būtina kuo anksčiau pradėti mokyti saugaus elgesio ir formuoti tam tikrus įgūdžius. Mokslininkai nustatė, kad vaiko mokymas, aiškinant jam apie saugą namuose, kartu su namų saugos įranga yra efektyvios priemonės pratinant vaiką prie saugaus elgesio. Įrodyta, kad tai veikia ypač efektyviai, kai vaikai yra mokomi namuose. Saugiai įrengti namai. Saugiai įrengti namai nuo sužalojimų gali apsaugoti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Namus reikia nuolat prižiūrėti, kad nebūtų pavojų (pvz.: atsivyniojusių kilimų ar linoleumo, atsilupusių grindjuosčių). Įrengiant namus pravartu pagalvoti apie ateitį ir namuose, kur tik įmanoma, taikyti Universalaus dizaino koncepciją, t. y., kad namai būtų patogūs visiems: tėvams, vaikams, seneliams, žmonėms su negalia ir kt. Taip galima išvengti papildomų investicijų į renovaciją ir į namų pritaikymą prie pasikeitusių namiškių poreikių. Kuo saugiau įrengsite namus, tuo saugiau jausitės Jūs ir Jūsų vaikas.

Egzistuoja visa grupė papildomų saugos priemonių, kurios skirtos daugiausia mažiems vaikams, besimokantiems saugaus elgesio namuose, ir leidžiančios tėvams jaustis ramiau, tačiau reikia prisiminti, kad šios priemonės nesumažina nuolatinės priežiūros svarbos.

Papildomos vaikų saugos priemonės namuose:Langų atidarymo ribotuvai ar kiti langų užraktai. Dažnai tėvai net nesusimąsto, kad vaikas gali atsidaryti langą ir iškristi. Langų atidarymo ribotuvai efektyvūs, nes langas atsidaro tik iš dalies ir vaikas  negali per jį iškristi. Užraktai. Įvairūs orkaičių ar pan. įrenginių užraktai apsaugo vaikus nuo prisivėrimo ar nukritimo atsidarius durelėms. Apsauginiai varteliai. Šie varteliai yra daugiafunkcė priemonė vaikų saugai užtikrinti. Tokie varteliai gali būti naudojami vaiko atribojimui nuo laiptų ar židinio, taip pat nuo naminių gyvūnų. Pravartu šiais varteliais aptverti virtuvės zoną, ypač maisto gaminimo metu. Jie patogūs dar ir dėl to, kad neretai yra kilnojami ir gali būti perkeliami iš vienos namų vietos į kitą.Viryklės apsauga. Kadangi gaminant maistą sumažėja suaugusiojo atidumas, vaikas gali netikėtai pribėgti prie viryklės ir skaudžiai nukentėti. Ši apsauga sumažina vaiko riziką užsiversti karštą puodą ant savęs ir nusiplikyti jo turiniu.

Elektros lizdų kištukai. Vaikai, būdami smalsūs, mėgsta kaišioti pirštus ar kitus daiktus į elektros lizdus, todėl šie kištukai yra itin efektyvi priemonė, apsauganti vaikus nuo elektros poveikio. Kampų apsaugos. Neretai aštrūs baldų kampai yra mažo vaiko galvos lygyje. Vaikai dažnai krenta, yra judrūs ir dėl to gali užsigauti galvą ar netgi akis. Apsauginiai kampai yra nebrangi, bet labai efektyvi priemonė vaikų apsaugos nuo sužalojimų priemonė.

Spintelių užraktai. Jais galima uždaryti spintelių dureles taip, kad vaikutis jų neatidarinėtų, neužsigautų, taip pat neišimtų jose esančių dūžtančių ar kitaip jam pavojingų daiktų. Be to, toks įrenginys padeda palaikyti tvarką namuose.

Durų apsaugos. Vaikai ypač mėgsta žaisti su atsiveriančiomis/užsiveriančiomis durimis, dėl to dažnai susižaloja pirštus. Tai efektyvi ir patikima priemonė, apsauganti vaikus nuo pirštų prisivėrimo ar kitokio užsigavimo su durimis.

 Sodo baseino tvorelė arba tinklelis. Vaikai skęsta ne tik dideliuose natūraliuose vandens telkiniuose. Kartais nuskęsti užtenka kibiro vandens, tad gyvenantiems privačiuose namuose tėveliams arba seneliams, pas kuriuos atostogauja anūkai, dera pasirūpinti baseinų aptvėrimu. Baseino tvorelė turėtų būti ne žemesnė nei 1,5 m ir jos durelės turėtų būti rakinamos. Kita alternatyvi priemonė – baseino tinklelis, ant kurio užlipęs vaikas nepanirs į vandenį. Svarbu: visos šios priemonės turi būti kokybiškos ir atitikti Europos standartus, kad būtų saugios ir netaptų vaiko sužalojimo priežastimi.

Kalbant apie sužalojimų namuose prevenciją, reikia pabrėžti, kad niekas kitas geriau už pačius tėvus negali žinoti didžiausių pavojų šaltinių, kur ir kaip susižaloja jų vaikas, todėl būtina vaiką prižiūrėti, analizuoti jo veiksmus, stebėti jo elgesį ir numatyti, kur yra potencialūs pavojaus šaltiniai.

  Straipsnis parengtas remiantis:1. http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.1(64)/VS%202014%201(64)%20ORIG%20Vaiku%20suzalojimai.pdf 2. http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/vaiku_sveikata/MOKINIU%20SUZALOJIMU%20PROFILAKTIKA.pdf3. http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Vaiku%20suzalojimas%20namuose.pdf

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Be vandens išgyventumėme tik keletą dienų, o be maisto sveikas žmogus ištvertu net 6-8 savaites. Organizmui netekus 5-10 proc. vandens prasideda sunki dehidratacija, o 15-20 proc. praradimas yra mirtinas.Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo. Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandenį kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai. Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų kiekis laipsniškai mažėja. Taigi, kai organizmas praranda per daug vandens (pavyzdžiui, gausiai prakaituojant per karščius), kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Norėdami išvengti organizmo dehidratacijos dėl prakaitavimo esant karštam orui ir apsisaugoti nuo galimo perkaitimo, ypač didelių karščių metu, tinkamai susiplanuokite savo veiklą ir visada su savimi pasiimkite vandens. Žinodami, kad bus karšta, teks sportuoti arba fiziškai dirbti (kai žymiai suintensyvėja prakaitavimas), tinkamai tam pasiruoškite.Kiek vandens mums reikia?Žmogaus organizmas turi gauti pakankamai vandens, kad šlapimas būtų šviesus, o ne tamsiai ar ryškiai geltonas. Suaugusiajam per dieną reikėtų išgerti 6-8 stiklines vandens. Tai gali būti grynas vanduo, kava, arbata, sultys, gaivieji gėrimai, be to, nemažai vandens yra ir maisto produktuose: vaisiuose ir daržovėse yra 70-95 proc., kiaušiniuose – 75 proc., mėsoje, paukštienoje ir žuvyje – 50-75 proc., duonoje – 35 proc. vandens.Vandens poreikis kasdien skiriasi. Daugiau vandens turime išgerti karštu oru, mankštindamiesi, karščiuodami, būdami peršalę ar sirgdami kokia nors kita liga. Daugiau vandens išgerti reikia nėštumo metu ir kūdikio maitinimo laikotarpiu, kad geriau gamintųsi pienas. Kurio 87 proc. sudaro vanduo. Vandens kiekis, kuri gauname iš skysčių  ir maisto, tūrėtų būti lygus išskiriamam kiekiui. Šia pusiausvyrą lemia daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, vartodami diuretikus ar kitus vaistus, skatinančius norą šlapintis, didiname skysčių poreikį. Gerdami daug stiprios arbatos arba kavos pasižyminčios diuretinėmis savybėmis, prarandame tiek pat skysčių, kiek gauname. Sūrus maistas taip pat didina poreikį daugiau gerti vandens, kad būtų išlaikyta tinkama skysčių pusiausvyra.Troškulys mažėja su amžiumi, todėl pagyvenę žmonės vandens tūrėtų gerti dažniau, net jeigu nesijaučia ištroškę. Intensyviai mankštindamiesi ar karštu ir drėgnu oru iki oi laiko. Kol pajusite troškulį, jūs jau galite būti praradę nemažai skysčių. Jeigu geriate daugiau skysčių negu organizmui reikia, inkstai perteklių pašalins padidindami šlapimo tūrį.

Patarimai renkantis vandenį. Pirmiausia reikėtų išsirinkti pačią vandens rūšį. Nors parduotuvių lentynose galima rasti labai daug įvairaus vandens, kurio kaina yra panaši, tačiau svarbu suprasti, jog šio vandens kokybė skiriasi. Nepriklausomai nuo gamintojo, vanduo yra skirstomas į 4 rūšis:Mineralinis vanduo. Aukščiausias kokybės vanduo yra natūralus mineralinis vanduo. Jam yra taikomi patys griežčiausi reikalavimai. Mineralinis vanduo apibrėžiamas kaip iš natūralių ar dirbtinių šaltinių išgaunamas požeminis vanduo, turintis ištirpusių medžiagų. Etiketėje nurodoma jo cheminė sudėtis. Kai kurie mineraliniai vandenys yra natūraliai prisotinti anglies dvideginio, o į kitus anglies dvideginio nededa. Taip pat svarbu žinoti, jog natūralus mineralinis vanduo yra skirstomas į dar 3 grupes: mažai mineralų turintį (500 mlg/l), vidutiniškai mineralinių medžiagų turintį (500 – 1500 mlg/l) ir daug mineralinių medžiagų turintį (nuo 1500 mlg/l) vandenį. Natūralus mineralinis vanduo yra vienintelis maisto produktas, kurį oficialiai pripažįsta valstybė. Tai reiškia, kad valstybė įgalioja instituciją įvertinti, ar požeminis natūralus mineralinis vanduo atitinka jam keliamus reikalavimus, ir apie tai viešai paskelbia.Šaltinio vanduo. Žemesnės kokybės – šaltinio vanduo. Išteka iš natūralių požeminių šaltinių. Šaltinio vanduo, kaip ir natūralus mineralinis vanduo, į butelius yra išpilstomas gavybos vietoje, tačiau jam nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui. Šaltinio vanduo neprivalo būti oficialiai pripažintas, o jo sudėtis turi atitikti geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus. Šis vanduo gali būti vartojamas kaip gaivusis gėrimas. Jis nėra papildytas kitomis medžiagomis, tačiau gali būti prisotintas anglies dvideginio.Stalo vanduo. Trečiasis pagal kokybę – stalo vanduo. Stalo vanduo yra gaminamas geriamąjį vandenį skiedžiant su natūraliu mineraliniu vandeniu arba jame tirpinant sausas mineralines medžiagas. Šis vanduo gamybos metu gali būti aromatizuojamas kvapiosiomis medžiagomis. Nors savo sudėtyje turi mineralinių medžiagų, stalo vanduo savo savybėmis neprilygsta natūraliam mineraliniam vandeniui, kuris susidaro druskinguose žemės gelmių kloduose. Stalo vandens buteliuko etiketėje turi būti surašytos visos jo gamyboje naudotos sudedamosios dalys.Geriamas vanduo. Žemiausios kokybės vandeniu yra laikomas geriamasis vanduo. Tai išpilstytas šaltinio arba viešai tiekiamas vanduo. Jis gali būti aprobuojamas taikant distiliacijos, dejonizacijos ir grįžtamojo kosmoso procesą. Vienu šių metodų apdorotas vanduo dar vadinamas distiliuotu vandeniu, dejonizuotu vandeniu ar grįžtamojo kosmoso būdu filtruotu vandeniu. Jis taip pat gali būti parduodamas gazuotas arba negazuotas.

  Straipsnis parengtas remiantis:1. Stanton R. Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera, 2008.2. www.smplc.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Norėdami apsaugoti savo bei artimųjų sveikatą per karščius, turime elgtis atsakingai. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau kai kuriems kyla didesnė rizika: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų. Karštą dieną rekomenduojama: • Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. • Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. • Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės. • Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. • Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. • Palaikykite namų aplinką vėsią. Namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą; dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį; jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija