Joniškio rajono gyventojai dažniausiai miršta nuo kraujotakos sistemos ligų (63,9 proc.). Mirtys nuo piktybinių navikų užima antrą vietą (16,9 proc.). Moterys dažniausia serga krūties, odos vėžiu bei onkoginekologinėmis ligomis, o vyrai - priešinės liaukos bei plaučių, trachėjos ir bronchų piktybiniai navikais.

Vaikų tarpe aktualiausia problema – ėduonies paplitimas (72 proc.). Joniškio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos (VĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras, UAB šeimos klinika „Saulenė“, šeimos sveikatos centras, IĮ V. Neverauskienės klinika) įgyvendina prevencines sveikatos programas. Visos jos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu yra nemokamos. Norintieji sveikatą pasitikrinti pagal minėtas prevencines programas, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento amžių, sveikatos būklę, žmogų supažindins su prevencinėmis programomis ir skirs jose numatytus tyrimus. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Programos metu siekiama nustatyti tam tikrų organų ikinavikinius pokyčius ir kliniškai dar nepasireiškiančius navikus. Juos nustačius ir pašalinus, užkertamas kelias vėžiui atsirasti bei vystytis. Pagal programą kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 25-60 metų amžiaus moterų buvo 6051, iš jų VšĮ Joniškio PSPC – 3482, UAB "Saulenė" – 1669, IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 900. Pagal programą suteikta paslaugų 611 moterų, t.y. tik 10,1 proc. Joniškio rajono moterų pasinaudojo nemokama programa. 2014 m. vykdant Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 8 ikivėžiniai pakitimai. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Laiku pastebėjus pakitimus galima užkirsti kelią ligai, nes ankstyvos stadijos krūties vėžys sėkmingai išgydomas. Mamografijos tyrimai atliekami vieną kartą kas dveji metai. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 50-69 metų amžiaus moterų buvo 3689, pagal programą suteikta paslaugų 321 moteriai, t.y. tik 8,7 proc. Joniškio rajono moterų pasinaudojo nemokama Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa (VšĮ Joniškio PSPC – 9,1 proc., UAB "Saulenė" – 8,4 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 7,4 proc.). 2014 m. vykdant Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą Joniškio rajone nustatytas 1 ikivėžinis pakitimas ir 1 piktybinis navikas. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Pagal šią programą kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PAS) koncentraciją kraujyje. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 50-75 metų vyrų buvo 3723, pagal programą suteikta paslaugų 795 asmenims, t.y. 21,4 proc. vyrų pasinaudojo nemokama programa (VšĮ Joniškio PSPC – 20,3 proc., UAB "Saulenė" – 23,5 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 23,6 proc.). 2014 m. vykdant Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Joniškio rajone nustatyti 4 piktybinių navikų atvejai. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta asmenims nuo 50–74 metų amžiaus. Pagal šią programą kas 2 metus reguliariai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų amžiaus, atliekant nesudėtingą slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 50-74 metų rajono gyventojų buvo 8274, pagal programą suteikta paslaugų 1076 asmenims, t. y. 13,0 proc. gyventojų pasinaudojo nemokama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (VšĮ Joniškio PSPC – 10,7 proc., UAB "Saulenė" – 17,7 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 16,2 proc.). 2014 m. vykdant Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Joniškio rajone nustatyti 2 ikivėžiniai pakitimai ir 2 piktybinių navikų atvejai. Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Pagal šią programą kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų buvo 5967, pagal programą suteikta paslaugų 1993 asmenims, t. y. 33,4 proc. gyventojų pasinaudojo nemokama Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo programa (VšĮ Joniškio PSPC – 32,7 proc., UAB "Saulenė" – 34,2 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" –35,5 proc.).Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų. Pagal šią programą vaikų nuo 6 iki 14 m. krūminius dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo. Joniškio rajone sutartis su Šiaulių teritorine ligonių kasa yra sudariusios ir vykdo Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą VšĮ Joniškio PSPC, UAB "Saulenė" ir IĮ "Letos Skirmantienės odontologijos kabinetas". Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų vaikų nuo 6 iki 14 metų buvo 1996, pagal programą suteikta paslaugų 793 vaikams, t. y. 39,7 proc. vaikų pasinaudojo nemokama Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa (VšĮ Joniškio PSPC – 566 vaikai, UAB "Saulenė" – 21 vaikas, IĮ "Letos Skirmantienės odontologijos kabinetas"- 206 vaikai).

Duomenų šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

Rengėjas:Joniškio rajono savivaldybėsvisuomenės sveikatos biurovisuomenės sveikatos stebėsenosspecialistė Laima Virbičianskienė

Šalyje maudymosi sezonas prasidėjo nuo birželio 1 d., šiltėjant orams didžioji dalis žmonių renkasi poilsį prie atvirų vandens telkinių. Būtina atkreipti dėmesį į žmonių saugumą prie vandens, nes Lietuvoje kasmet didelė dalis žmonių, ypač vaikai, patiria traumas maudydamiesi.

Nuskendimai sudaro didžiausią dalį mirties priežasčių dėl netyčinių traumų visose amžiaus grupėse. Lietuvoje nuskendimai apytiksliai sudaro 28 proc. visų vaikų netyčinių trauminių mirties priežasčių.Skęstantis suaugęs žmogus ar vaikas dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.

Pagrindiniai pavojai maudantis:• nepažįstamas krantas;• mėšlungis;• stipri srovė;• šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Pirma pagalba skęstančiam:

• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112;• Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ištraukite skęstantį asmenį iš vandens;• Pašalinkite iš kvėpavimo takų vandenį;• Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, santykių 2:30. Darykite šia procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba;• Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite (stabili šoninė padėtis), užklokite, kad sušiltų. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstanti gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Mėgstantiems maudytis visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens. Saugokite save ir kitus:

• Išmokite ir mokinkite vaikus plaukti. Paskatinkite kitus, ypač vaikus, išmokti plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių. Nes vaikų skendimų tikimybė yra 8 kartus didesnė, jei jie arba vaikus prižiūrintys asmenys nemoka plaukti.• Visada stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Maži vaikai gali nuskęsti per 30 sekundžių 5-8 cm gylio vandenyje, todėl nepalikite vaikų be priežiūros nė minutei. Prižiūrėti reiškia visą dėmesį sutelkti tik į vaiką: neskaitykite, nežaiskite stalo žaidimų, nekalbėkite telefonu, neužsiimkite kita, atitraukiančia dėmesį veikla. Nepalikite mažų vaikų bendraamžių ar paauglių priežiūrai – juos turi prižiūrėti suaugusieji. Būkite taip arti vaiko, kad kiekvieną minutę galėtumėte jį pasiekti ranka. Jei jūsų vaikas yra vandenyje, jūs turite būti taip pat vandenyje. Suburkite tėvų ar kitų asmenų priežiūros grupes, galinčias prižiūrėti vaikus maudymosi metu.• Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens. Nesimaudykite vieni bei mokykite vaikus visada maudytis kartu su kitu asmeniu, draugu. Maudykitės ten, kur yra žmonių, arčiau kranto, o dar geriau, ten, kur yra gelbėtojų. Nesimaudykite ką tik pavalgius, nekramtykite kramtomosios gumos maudydamiesi, nardydami, žaisdami vandenyje, nes galite užspringti. nesimaudykite esant nuovargiui ir labai šaltame vandenyje. Visada paisykite saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų.• Nardykite atsargiai: tik ten, kur žinoma, kad yra saugu! Daugiausia galvos ir stuburo traumų įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro, todėl prieš ruošdamiesi šokinėti į vandenį patikrinkite vandens gylį, ar vanduo nenusekęs, nėra akmenų; nešokinėkite nuo medžių, skardžių; nenardykite kur yra tamsus vanduo ir nematyti dugno; nenardykite ten, kur yra įspėjamieji ženklai, draudžiantys tai daryti. „Draudžiama nardyti“ įspėjimas reiškia, kad šioje vietoje nėra saugu nerti pirmiausia galva.• Nesimaudykite, jeigu esate apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Nevartokite svaigiųjų gėrimų prieš rengdamiesi maudytis, maudymosi ar vandens pramogų metu, prižiūrėdami vaikus šalia vandens. Mokykite paauglius, jog vartoti alkoholį pramogaujant šalia vandens, ir ne tik, yra pavojinga.• Naudokitės gelbėjimosi liemene, ypač kartu su vaikais ar prastais plaukikais. Jei jūs ar artimieji nemokate ar silpnai mokate plaukti, dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Tai nėra nieko nepatogaus ar gėdingo. Mažiems vaikams maudantis būtina uždėti gelbėjimosi liemenes. Pripučiami „ratai“, „rankovės“ yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės. Visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę plaukdami valtimi, nesvarbu, kaip toli esate nuo kranto, ar turite plaukimo įgūdžių. Laikykitės visų ženklų, vėliavos ir įspėjimų informacinių nurodymų.• Išmokite, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Vaikams ir suaugusiems būtina išmokti ir reguliariai atnaujinti šiuos įgūdžius. Tai gali padėti išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, kol atvyks specializuota pagalba. Išmokite saugių skęstančiųjų gelbėjimo būdų, nekeliančių pavojaus jums.

Linkime visiems puikios ir saugios vasaros!

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Visuomenėje formuojama klaidinga nuomonė, kad elektroninės cigaretės nekelia didelio pavojaus sveikatai ir gali būti puikus cigarečių pakaitalas, bet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos tabako kontrolės organizacijos skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, nes nėra iki galo ištirtos galimos jų vartojimo pasekmės. Natūralu, kad visuomenė nepakankamai žino apie elektronines cigaretes, jų veikimą ir poveikį, nes jos atsirado tik 2003 metais, o dalis žmonių nėra apie jas net girdėję. Elektroninės cigaretės veikimas ir poveikis:Rūkant elektronines cigaretes yra įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai, nes šios cigaretės yra pripildomos specialaus skysčio – dažniausiai mišinio iš propilenglikolio, aromatinių medžiagų ir nikotino. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse labai skirtingas – vienose nikotino nėra išvis, o kitose nikotino kiekis siekia, net 48 mg. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis dažnai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Be to, rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks. Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes trūksta, bet vis daugėja duomenų apie trumpalaikes jų rūkymo pasekmes ir simptomus. Naujausių tyrimų duomenimis užtenka parūkyti elektroninę cigaretę 5 minutes, kad ji pakenktų plaučiams. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gerklės gleivinės pakenkimai. Elektroninės cigaretės taip pat laikomos pagrindine iki vėžinio susirgimo – Leukoplakijos priežastimi.Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nėra įrodyta, jog elektroninė cigaretė yra tinkama pakaitinei nikotino terapijai. PSO neturi mokslinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti produkto saugumą ir efektyvumą. Elektroninių cigarečių pardavėjai paprastai apibūdina jas kaip priemonę padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Kai kurie jų teigia, kad PSO laiko jas pagrįsta pakaitine nikotino terapija, tokia kaip nikotino kramtomoji guma, pastilės ar pleistrai. Svarbu suprasti, kad elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę. Taip pat vartojant elektronines cigaretes išlieka nikotino perdozavimo rizika. Todėl vienintelis asmens sveikatai naudingas pasirinkimas yra iš viso nerūkyti.Bendru sutarimu nuo š.m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimai, susiję su elektroninių cigarečių draudimais: draudžiama pardavinėti ir rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes asmenims iki 18 metų; draudžiama vidaus ir tarpvalstybinė nuotolinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis; draudžiama bet kokia elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų reklama. 

Daugiau informacijos: http://ntakd.lt/files/prevencija/2014/ecig.pdf Straipsnis parengtas remiantis:1. http://www.ntakd.lt/ 2. http://www.allencarr.lt/ 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Nuo 2006 m. Pasaulinė hipertenzijos lyga (angl. World Hypertension League, WHL), bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija (angl. International Society of Hypertension, ISH) ir kitomis organizacijomis, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes. Penkerių metų periodui – nuo 2013 iki 2018 m. – šios tarptautinės dienos devizu tapo paprasta, bet tiksli frazė – „žinome jūsų kraujo spaudimo dydį“. Šis devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai 50 proc. asmenų žino, kad jie serga arterine hipertenzija.Kodėl taip svarbu praktiškai kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. mirčių šalyse, kurios turi mažas ar vidutines pajamas [6]. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Arterinė hipertenzija kasmet tampa 9,4 milijono žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi, t.y. beveik tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus. Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti.Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys per pastaruosius 10 metų išliko tos pačios – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2013 m. jos sudarė apie 84,0 proc. visų mirties priežasčių: nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7 proc. visų mirusiųjų.Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Nuo 2006 m. pradėta vykdyti nuolatinė Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (LitHiR programa). Pagal LitHiR programą tirti 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Išanalizuota 23 204 pacientų grupė, tirta pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Moterys sudarė 59,9 proc. visų ištirtųjų. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. ištirtųjų. Nė vieno papildomo tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. sergančių hipertenzija ir 8,8 proc. nesergančių hipertenzija pacientų.Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę – 2004 m. hipertenzinėmis ligomis iš 1000 gyventojų sirgo 130,4 gyventojai, o 2013 m. sergamumas siekė 229,9 gyventojus.Minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai ragina bent kelis kartus per metus pasitikrinti savo arterinį kraujo spaudimą.Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Gegužės 10-oji kiekvienais metais minima kaip Judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2000 m. Kasmet gegužės 10 d. šalys yra raginamos įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, minint šią dieną, š.m. gegužės 9 dieną organizavo „8 km. Šiaurietiško ėjimo žygį“, skirtą įvairaus amžiaus grupėms, kuris prasidėjo nuo savivaldybės aikštės ir tęsėsi pro Satkūnų ir Bariūnų kaimų vietoves. Žygio trasa buvo įveikta per 2 val. Visiems žygio dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanėlės. Organizatoriai dėkoja visiems dalyvavusiems. Visuomenės sveikatos specialistės primena, kad judėjimas yra biologinis žmogaus organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla yra sunkiai įmanoma. O fizinis aktyvumas – svarbi sveikos gyvensenos dalis. Judėjimas naudingas visiems – nuo pačių mažiausių iki vyriausių visuomenės narių. Taigi būkime sveiki ne dėl kitų, o dėl savęs pačių.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

{joomplucat:54 limit=4}

                                               „Plauk rankas - saugok gyvybes“

 Informacijos šaltinis http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/geguzes-5-oji-pasauline-ranku-higienos-diena_324

Dešimtą kartą Europoje balandžio 20 – 25 dienomis yra minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Infekcinės ligos žaloja ne tik žmonių sveikatą, bet ir sukelia ekonominius bei socialinius nuostolius. Skiepijimas – tai būdas apsaugoti organizmą nuo vakcinomis valdomų pavojingų užkrečiamų ligų. Įskiepijant vakciną siekiama, kad organizmas taptų atsparus konkrečiai ligai, t.y. įgytų imunitetą. Vakcina gali užkirsti kelią ligai arba sumažinti jos poveikį. Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas, įgyvendinant Nacionalines imunoprofilaktikos programas, visame pasaulyje finansuojamas iš valstybės biudžeto, nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiektos pakankamai didelės vaikų skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau, nors vaikų skiepijimų apimtys pakankamai didelės, suaugusių skiepijimų apimtys kelia nerimą. Pavyzdžiui, gripo sezono metu sezoninio gripo vakcina paskiepyta tik 6,4 proc. bendrosios populiacijos. Gripo vakcinacijos apimtys 65 metų ir vyresnio amžiaus rizikos grupėje sudaro vidutiniškai 10 proc. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Kai Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. rizikos grupių gyventojų. Ilgėjant gyvenimo trukmei būtina padidinti suaugusiųjų skiepijimosi apimtį, nes vakcinacija gali netiesiogiai sumažinti kai kurių sukėlėjų cirkuliavimą, ir apsaugoti tuos, kurie negali būti vakcinuoti, pavyzdžiui, naujagimius ir mažus kūdikius nuo kokliušo. Vakcinacijos nauda yra įvairiapusė. Vakcinacija sumažinamos tiesioginės išlaidos, kurios susidaro naudojant medicininius ir nemedicininius išteklius ligonių gydymui, netiesioginės išlaidos (dėl darbo našumo mažėjimo ir nedarbingumo) ir nematerialiosios išlaidos susijusios su sutrikdyta gyvenimo eiga ir kokybe.Aplinkoje egzistuoja pavojingų užkrečiamų ligų, kuriomis galime susirgti. Šios ligos „atneša“ nemažai neigiamų pasekmių – žaloja organizmą bei kartais sukelia mirties atvejus. Apsisaugoti nuo pavojingų ligų padeda skiepai.

Užkrečiamųjų ligų vakcinacija:Difterija – skiepai nuo difterijos reikalingi atsižvelgiant į paciento amžių: skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo.Stabligė – skiepijama atsižvelgiant į amžių, skiepijama pagal skiepijimų kalendorių ir suaugusieji praėjus 5 – 10 metų nuo paskutinio skiepo. Susižeidus skiriama skubioji stabligės imunoprofilaktika.Kokliušas – kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, tačiau šie skiepai neužtikrina apsaugos visam gyvenimui, todėl paaugliams ir suaugusiems, ypač sveikatos priežiūros darbuotojams ir būsimiems tėvams rekomenduojama revakcinacija kokliušo komponento turinčia vakcina.Pneumokokinė infekcija – skiepijama polisacharidine vakcina, kurios sudėtyje yra 23 serologinių grupių pneumokokų antigenų. Vakcina rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems, vyresniems kaip 2 metų amžiaus asmenims. Naujos kartos konjuguotos pneumokokinės infekcijos vakcinos gali apsaugoti nuo 10 ar 13 serologinių grupių, jos skiriamos ir jaunesniems kaip 2 metų vaikams, bei asmenims vyresniems nei 50 m.Tymai – skiepijami pagal skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti dviem dozėmis ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.Raudonukė – skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.Gripas – rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, ypač šių rizikos grupių asmenims: 65 metų ir vyresniems asmenims; nėščioms moterims; sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs; vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų, medicinos darbuotojams kiekvienais metais po vieną dozę.Pasiutligė – profilaktiniai skiepijimai neturėjus kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu asmenims, kurie turi didelę riziką užsikrėsti: dirba laboratorijose, veterinarai, gyvūnų prižiūrėtojai ir kt. Skiepijami per tris kartus: pirminė dozė, antra dozė po 7 dienų ir trečioji po 21 arba 28 dienų.Žmogaus papilomos viruso infekcija - rekomenduojama mergaitėms nuo 9 metų amžiaus ir jaunoms moterims, siekiant apsaugoti nuo užsikrėtimo vakcinos sudėtyje esančių žmogaus papilomos viruso genotipais. Pilna skiepijimo keturvalentė vakcina schema: pirmoji dozė, antroji po 2 mėn. ir trečioji po 6 mėn. Dvivalentė vakcina – pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6 mėn. Lietuvoje svarstomas skiepijimų nuo žmogaus papilomos viruso įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.Hepatitas A – rekomenduojama visiems vyresniems nei 1 metų asmenims. Skubiu atveju pirmoji vakcina gali būti skiriama keliautojams išvykimo dieną, tačiau paprastai skiepijama likus 2-4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6-24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.Hepatitas B – naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6-12 mėn.). Pabaigtas hepatito B skiepijimo planas užtikrina apsaugą mažiausiai 25 metams, kartais net visam gyvenimui.Erkinis encefalitas – pradėti skiepyti iki prasidedant erkių aktyvumo sezonui (balandis - lapkritis). Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Taigi, trys injekcijos užtikrina ramų gyvenimą potencialios ligos atžvilgiu ketveriems metams. Pagreitinta schema gali būti taikoma bet kuriuo metų laiku.Epideminis parotitas – skiepijama pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.Vėjaraupiai – skiepijama gyva vakcina, optimaliausia skiepyti vaikus iki 2 metų amžiaus, tačiau galima skiepytis bet kuriame amžiuje, jei asmuo nesirgo ir nori turėti apsaugą nuo šios infekcijos. Vakcinacija rekomenduojama atsižvelgiant į keliautojo individualią riziką. Vakcinuotis gyva vėjaraupių vakcina negalima besilaukiančioms moterims.Nebūkite abejingi – skiepai gali išgelbėti Jūsų gyvybę. Saugių ir veiksmingų vakcinų dėka vienos ligos, sąlygojančios rimtas komplikacijas ir mirtis pašalintos, kitos eliminuojamos (poliomielitas, tymai, raudonukė).

           Straipsnis parengtas remiantis:           1. www.ulac.lt            2. www.sam.lt

Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė