Norėdami apsaugoti savo bei artimųjų sveikatą per karščius, turime elgtis atsakingai. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau kai kuriems kyla didesnė rizika: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų. Karštą dieną rekomenduojama: • Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. • Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. • Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. • Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės. • Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC. • Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų. • Palaikykite namų aplinką vėsią. Namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą; dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį; jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Šaldymas – vienas patogiausių ir sveikiausių maisto išsaugojimo būdų. Vaisius ir daržoves nuskynus vasarą, kai jie yra labiausiai prinokę ir užšaldžius, bus galima gauti geriausią rezultatą – tinkamas užšaldymas padės išsaugoti jų skonį ir naudingąsias maistines medžiagas iki pat žiemos. Tačiau verta atkreipti dėmesį – šaldant vaisius ir daržoves prarandama nemaža dalis vitamino C. Šaldytos vietinės daržovės yra daug vertingesnės ir turi daugiau vitaminų, nei  kai kurios atvežtinės šviežios gerybės iš kitos šalies.

Norint tinkamai užšaldyti vaisius ir daržoves reikia laikytis maisto higienos reikalavimų. Nes netinkamai paruoštame užšaldytame maiste gali gyventi įvairių infekcijų sukėlėjai, kurie patenka į maistą nesilaikant asmens higienos; su dirvožemio liekanomis; nenuplovus vaisių ar daržovių; naudojant nešvarius įrankius.

Šaldymui rinkitės ekologiškai užaugintas daržoves, vaisius ir uogas. Nerinkite uogų pakelėse, šalia pramoninių objektų. Nesodinkite gėrybių šalia tvartų, lauko tualetų. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais.

Užtikrinkime švarą visuose maisto šaldymo etapuose. Prieš pradedant tvarkyti maistą pasirūpinkite asmens higiena. Naudokite švarius indus ir įranga (peilius, dubenis, pjaustymo lentas ir pan.). Kad šaldomieji produktai išliktų nepakitusios spalvos ir skonio, maistingi, šaldymui naudokite sandarias pakuotes, kurios nepraleidžia kvapų ir drėgmės, skysčių, nesuyra, neplyšta ar netrūkinėja, lengvai užsidaro.

Produktų užšaldymo eiga:• Parenkami švieži, sveiki, subrendę produktai, išrūšiuojami, pašalinami koteliai, kauliukai, jei reikia – susmulkinami. Šaldyti geriausia yra iš karto nuskynus. • Prieš užšaldymą produktus reikėtų nuplauti po tekančiu vandeniu ir palikti natūraliai apdžiūti. • Svarbi taisyklė – užšaldyti reikia kuo greičiau. Patogiausias būdas – nuplautas ir nusausintas uogas, vaisius ar daržoves pirmiausia šaldykite ant plokščio padėklo pabertas plonu sluoksniu,  užšalus po 30 min. suberti į tam skirtą maišelį, dėžutę. Nepatariama kambario temperatūros dėžučių ar maišelių dėti į šaldiklį, nes kol indelyje sušals uogos, praeis maždaug para, uogos ar vaisiai sušals į gumulą. Kai užšaldomas plonas sluoksnis, t.y. greitai, vandens molekulių kristalizacija vyksta lėtai, nesuplėšo ląstelių, todėl atšildytos uogos lieka sveikos. • Užšaldymas turi būti vykdomas minus 18ºC temperatūroje, nes tokioje temperatūroje maisto produkte susidaro smulkūs vandens kristalai, nesuardomos ląstelių sienelės, išlieka nepakitusios produktų maistinės savybės.• Užšaldytus produktus galima laikyti ne didesnės kaip minus 18 °C temperatūros sąlygomis iki 12 mėnesių. Užšaldyti citrusiniai vaisiai turėtų būti sunaudojami per 6 mėn. Ilgiau laikant produktuose labai sumažėja vertingų medžiagų kiekis. • Naudinga ant šaldytų produktų pakuočių pažymėti jų sušaldymo laiką ir periodiškai peržiūrėti šaldiklyje laikomų produktų galiojimo laiką.

Atšildymas gali būti vykdomas tokiu būdu: originalioje pakuotėje laikyti maistą šaldytuve, taip pat galima pasinaudoti mikrobangų krosnelės atšildymo funkcija, atšildyti kambario temperatūroje. Maistui turėtų būti pateikti produktai dar su likusiais ledų kristalais, nes pilnai atšildyti vaisiai gali būti sutižę, minkšti, praradę savo spalvą. Atšildytus produktus rekomenduojama suvartoti arba perdirbti per 24 val.               Atminkite!• Užšaldymui tinka visos uogos ir vaisiai. • Šaldyti daržoves, prieskonius, žalumynus, kurie nepraranda aromato (krapai, petražolės, bazilikai ir t.t.).• Nerekomenduojama šaldyti bulvių, nes jos tampa saldžios, pakinta jų konsistencija.• Nepatartina šaldyti labai vandeningų produktų – agurkų, pomidorų.• Pakartotinai užšaldyti jau atšilusio produkto nepatariama, nes atšildžius pagreitėja mikrobiologiniai procesai, toks produktas gali tapti nesaugus.

         Straipsnis parengtas remiantis:1. Stanton R. Sveikos mitybos vadovas: maistas gydo, maistas kenkia. Vilnius: Alma littera, 2008.2. http://www.nmvrvi.lt/lt/maisto.produktai.ir.mityba/ 3. http://www.smlpc.lt/lt/metodine_medziaga/mityba.html 4. http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Liepos 28-ąją bus minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šūkis „Venkite hepatito. Nedelskite“. Minint šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia didinti visuomenės budrumą apie hepatitų keliamas grėsmes sveikatai. 

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusiniai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sunkumu, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje kasmet užsikrėtusių virusiniu hepatitu A yra užregistruojama apie 1,4 mln. atvejų, virusiniu hepatitu B – 240 mln., virusiniu hepatitu C – apie 150 mln. Kiekvienais metais apie 600 tūkst. žmonių miršta nuo hepatito B sukeltų komplikacijų, o 350 tūkst. užsikrėtusių asmenų miršta nuo kepenų pažeidimų. Pasak PSO, tai „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad užsikrėtus hepatito virusais, daugumai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai – liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Apie 60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B arba C virusu niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, gali užkrėsti kitus. 2014 metais ULAC užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausą, kuri parodė, kad dažnas Lietuvos gyventojas neskiria hepatito A nuo hepatito B ar C.

Hepatitas A – galima užsikrėsti per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas, todėl norint išvengti užkrato, ypač svarbu laikytis asmens higienos. Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu – oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio. Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.Profilaktika:• Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo virusinio hepatito A – vakcinacija.• Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje.

Hepatitas B – galima užsikrėsti per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti hepatito B infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai).Profilaktika: • Efektyviausia profilaktinė priemonė nuo virusinio hepatito B – vakcinacija.• Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. • Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis.• Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. • Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.• Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu.

Hepatitas C – plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užkrėstą virusu kraują. Nuo hepatito C skiepų nėra.Profilaktika:• Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. • Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.• Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.• Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito C virusu.

Tyrimai rodo, kad hepatitais dažnai užsikrečia jauni žmonės. Užsikrėtusieji dažnai net patys to nežinodami gali platinti virusą. Hepatitai nėra lengvai suvaldoma užkrečiamoji liga, ji dažnai plinta nepastebimai.

         Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Birželio 21 d. Lietuva kartu su 176 pasaulio šalimis pirmą kartą minės Tarptautinę jogos dieną. Šventinių renginių metu visoje Lietuvoje bus siekiama jogos medžio pozos rekordo. Trylika miestų ir miestelių sieks užfiksuoti Lietuvos rekordą. Bus stebimas didžiausias jogos dalyvių skaičius, vienu metu 12.00 val., atliekant ,,Medžio“ pozos pratimą, prie kurio prisijungs ir Joniškio krašto entuziastai. Žagarėje, Joniškio sporto klubo „Čia ir dabar“ vadovė Rasa Kazimieraitienė, organizuoja trijų dienų Jogos stovyklą, skirtą paminėti Tarptautiniai jogos dienai.

Kas yra Joga?Žodis Joga, Sanskrito kalba (senovės Indijos) reiškia susijungimą. Kitaip tariant, sąjungą tarp proto, kūno ir dvasios. Joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Yra aštuonios Jogos pakopos, kiekviena pakopa siejasi su tikslu pasiekti sveiką, pilnavertį gyvenimą ir kiekviena pakopa pasiekiama viena po kitos.Dauguma žmonių mano, kad joga, tai tik fiziniai tampymosi pratimai. Tačiau Joga, iš tikrųjų yra kūno pusiausvyros kūrimas, ugdant jėgą ir lankstumą kartu. To siekiama pozų pagalba, kiekviena iš jų turi specifinę fizinę naudą. Pozos gali būti atliekamos greitai, sukeliant karštį kūne arba lėtai, didinant ištvermę ir puikų pozos išlyginimą.

Renginio organizatoriai tikisi, jog Tarptautinės jogos dienos minėjimas dar labiau paskatins ypatingai didelio susidomėjimo Lietuvoje ir visame pasaulyje sulaukiančios senovės Indijos tradicinės kultūros populiarėjimą.

Straipsnis parengtas remiantis:1. http://jogatau.lt/2. http://www.jogosdienos.lt/3. http://lsveikata.lt/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Joniškio rajono gyventojai dažniausiai miršta nuo kraujotakos sistemos ligų (63,9 proc.). Mirtys nuo piktybinių navikų užima antrą vietą (16,9 proc.). Moterys dažniausia serga krūties, odos vėžiu bei onkoginekologinėmis ligomis, o vyrai - priešinės liaukos bei plaučių, trachėjos ir bronchų piktybiniai navikais.

Vaikų tarpe aktualiausia problema – ėduonies paplitimas (72 proc.). Joniškio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos (VĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras, UAB šeimos klinika „Saulenė“, šeimos sveikatos centras, IĮ V. Neverauskienės klinika) įgyvendina prevencines sveikatos programas. Visos jos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu yra nemokamos. Norintieji sveikatą pasitikrinti pagal minėtas prevencines programas, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento amžių, sveikatos būklę, žmogų supažindins su prevencinėmis programomis ir skirs jose numatytus tyrimus. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Programos metu siekiama nustatyti tam tikrų organų ikinavikinius pokyčius ir kliniškai dar nepasireiškiančius navikus. Juos nustačius ir pašalinus, užkertamas kelias vėžiui atsirasti bei vystytis. Pagal programą kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 25-60 metų amžiaus moterų buvo 6051, iš jų VšĮ Joniškio PSPC – 3482, UAB "Saulenė" – 1669, IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 900. Pagal programą suteikta paslaugų 611 moterų, t.y. tik 10,1 proc. Joniškio rajono moterų pasinaudojo nemokama programa. 2014 m. vykdant Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 8 ikivėžiniai pakitimai. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Laiku pastebėjus pakitimus galima užkirsti kelią ligai, nes ankstyvos stadijos krūties vėžys sėkmingai išgydomas. Mamografijos tyrimai atliekami vieną kartą kas dveji metai. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 50-69 metų amžiaus moterų buvo 3689, pagal programą suteikta paslaugų 321 moteriai, t.y. tik 8,7 proc. Joniškio rajono moterų pasinaudojo nemokama Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa (VšĮ Joniškio PSPC – 9,1 proc., UAB "Saulenė" – 8,4 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 7,4 proc.). 2014 m. vykdant Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programą Joniškio rajone nustatytas 1 ikivėžinis pakitimas ir 1 piktybinis navikas. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Pagal šią programą kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PAS) koncentraciją kraujyje. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 50-75 metų vyrų buvo 3723, pagal programą suteikta paslaugų 795 asmenims, t.y. 21,4 proc. vyrų pasinaudojo nemokama programa (VšĮ Joniškio PSPC – 20,3 proc., UAB "Saulenė" – 23,5 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 23,6 proc.). 2014 m. vykdant Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Joniškio rajone nustatyti 4 piktybinių navikų atvejai. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta asmenims nuo 50–74 metų amžiaus. Pagal šią programą kas 2 metus reguliariai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų amžiaus, atliekant nesudėtingą slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų 50-74 metų rajono gyventojų buvo 8274, pagal programą suteikta paslaugų 1076 asmenims, t. y. 13,0 proc. gyventojų pasinaudojo nemokama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (VšĮ Joniškio PSPC – 10,7 proc., UAB "Saulenė" – 17,7 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" – 16,2 proc.). 2014 m. vykdant Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Joniškio rajone nustatyti 2 ikivėžiniai pakitimai ir 2 piktybinių navikų atvejai. Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Pagal šią programą kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų buvo 5967, pagal programą suteikta paslaugų 1993 asmenims, t. y. 33,4 proc. gyventojų pasinaudojo nemokama Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo programa (VšĮ Joniškio PSPC – 32,7 proc., UAB "Saulenė" – 34,2 proc. ir IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" –35,5 proc.).Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų. Pagal šią programą vaikų nuo 6 iki 14 m. krūminius dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo. Joniškio rajone sutartis su Šiaulių teritorine ligonių kasa yra sudariusios ir vykdo Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą VšĮ Joniškio PSPC, UAB "Saulenė" ir IĮ "Letos Skirmantienės odontologijos kabinetas". Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2014 m. aptarnaujamų vaikų nuo 6 iki 14 metų buvo 1996, pagal programą suteikta paslaugų 793 vaikams, t. y. 39,7 proc. vaikų pasinaudojo nemokama Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa (VšĮ Joniškio PSPC – 566 vaikai, UAB "Saulenė" – 21 vaikas, IĮ "Letos Skirmantienės odontologijos kabinetas"- 206 vaikai).

Duomenų šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa

Rengėjas:Joniškio rajono savivaldybėsvisuomenės sveikatos biurovisuomenės sveikatos stebėsenosspecialistė Laima Virbičianskienė

Šalyje maudymosi sezonas prasidėjo nuo birželio 1 d., šiltėjant orams didžioji dalis žmonių renkasi poilsį prie atvirų vandens telkinių. Būtina atkreipti dėmesį į žmonių saugumą prie vandens, nes Lietuvoje kasmet didelė dalis žmonių, ypač vaikai, patiria traumas maudydamiesi.

Nuskendimai sudaro didžiausią dalį mirties priežasčių dėl netyčinių traumų visose amžiaus grupėse. Lietuvoje nuskendimai apytiksliai sudaro 28 proc. visų vaikų netyčinių trauminių mirties priežasčių.Skęstantis suaugęs žmogus ar vaikas dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.

Pagrindiniai pavojai maudantis:• nepažįstamas krantas;• mėšlungis;• stipri srovė;• šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Pirma pagalba skęstančiam:

• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112;• Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ištraukite skęstantį asmenį iš vandens;• Pašalinkite iš kvėpavimo takų vandenį;• Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, santykių 2:30. Darykite šia procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba;• Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite (stabili šoninė padėtis), užklokite, kad sušiltų. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstanti gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Mėgstantiems maudytis visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens. Saugokite save ir kitus:

• Išmokite ir mokinkite vaikus plaukti. Paskatinkite kitus, ypač vaikus, išmokti plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių. Nes vaikų skendimų tikimybė yra 8 kartus didesnė, jei jie arba vaikus prižiūrintys asmenys nemoka plaukti.• Visada stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Maži vaikai gali nuskęsti per 30 sekundžių 5-8 cm gylio vandenyje, todėl nepalikite vaikų be priežiūros nė minutei. Prižiūrėti reiškia visą dėmesį sutelkti tik į vaiką: neskaitykite, nežaiskite stalo žaidimų, nekalbėkite telefonu, neužsiimkite kita, atitraukiančia dėmesį veikla. Nepalikite mažų vaikų bendraamžių ar paauglių priežiūrai – juos turi prižiūrėti suaugusieji. Būkite taip arti vaiko, kad kiekvieną minutę galėtumėte jį pasiekti ranka. Jei jūsų vaikas yra vandenyje, jūs turite būti taip pat vandenyje. Suburkite tėvų ar kitų asmenų priežiūros grupes, galinčias prižiūrėti vaikus maudymosi metu.• Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens. Nesimaudykite vieni bei mokykite vaikus visada maudytis kartu su kitu asmeniu, draugu. Maudykitės ten, kur yra žmonių, arčiau kranto, o dar geriau, ten, kur yra gelbėtojų. Nesimaudykite ką tik pavalgius, nekramtykite kramtomosios gumos maudydamiesi, nardydami, žaisdami vandenyje, nes galite užspringti. nesimaudykite esant nuovargiui ir labai šaltame vandenyje. Visada paisykite saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų.• Nardykite atsargiai: tik ten, kur žinoma, kad yra saugu! Daugiausia galvos ir stuburo traumų įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro, todėl prieš ruošdamiesi šokinėti į vandenį patikrinkite vandens gylį, ar vanduo nenusekęs, nėra akmenų; nešokinėkite nuo medžių, skardžių; nenardykite kur yra tamsus vanduo ir nematyti dugno; nenardykite ten, kur yra įspėjamieji ženklai, draudžiantys tai daryti. „Draudžiama nardyti“ įspėjimas reiškia, kad šioje vietoje nėra saugu nerti pirmiausia galva.• Nesimaudykite, jeigu esate apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Nevartokite svaigiųjų gėrimų prieš rengdamiesi maudytis, maudymosi ar vandens pramogų metu, prižiūrėdami vaikus šalia vandens. Mokykite paauglius, jog vartoti alkoholį pramogaujant šalia vandens, ir ne tik, yra pavojinga.• Naudokitės gelbėjimosi liemene, ypač kartu su vaikais ar prastais plaukikais. Jei jūs ar artimieji nemokate ar silpnai mokate plaukti, dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Tai nėra nieko nepatogaus ar gėdingo. Mažiems vaikams maudantis būtina uždėti gelbėjimosi liemenes. Pripučiami „ratai“, „rankovės“ yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės. Visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę plaukdami valtimi, nesvarbu, kaip toli esate nuo kranto, ar turite plaukimo įgūdžių. Laikykitės visų ženklų, vėliavos ir įspėjimų informacinių nurodymų.• Išmokite, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Vaikams ir suaugusiems būtina išmokti ir reguliariai atnaujinti šiuos įgūdžius. Tai gali padėti išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, kol atvyks specializuota pagalba. Išmokite saugių skęstančiųjų gelbėjimo būdų, nekeliančių pavojaus jums.

Linkime visiems puikios ir saugios vasaros!

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Visuomenėje formuojama klaidinga nuomonė, kad elektroninės cigaretės nekelia didelio pavojaus sveikatai ir gali būti puikus cigarečių pakaitalas, bet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos tabako kontrolės organizacijos skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, nes nėra iki galo ištirtos galimos jų vartojimo pasekmės. Natūralu, kad visuomenė nepakankamai žino apie elektronines cigaretes, jų veikimą ir poveikį, nes jos atsirado tik 2003 metais, o dalis žmonių nėra apie jas net girdėję. Elektroninės cigaretės veikimas ir poveikis:Rūkant elektronines cigaretes yra įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai, nes šios cigaretės yra pripildomos specialaus skysčio – dažniausiai mišinio iš propilenglikolio, aromatinių medžiagų ir nikotino. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse labai skirtingas – vienose nikotino nėra išvis, o kitose nikotino kiekis siekia, net 48 mg. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis dažnai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Be to, rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks. Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes trūksta, bet vis daugėja duomenų apie trumpalaikes jų rūkymo pasekmes ir simptomus. Naujausių tyrimų duomenimis užtenka parūkyti elektroninę cigaretę 5 minutes, kad ji pakenktų plaučiams. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gerklės gleivinės pakenkimai. Elektroninės cigaretės taip pat laikomos pagrindine iki vėžinio susirgimo – Leukoplakijos priežastimi.Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nėra įrodyta, jog elektroninė cigaretė yra tinkama pakaitinei nikotino terapijai. PSO neturi mokslinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti produkto saugumą ir efektyvumą. Elektroninių cigarečių pardavėjai paprastai apibūdina jas kaip priemonę padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Kai kurie jų teigia, kad PSO laiko jas pagrįsta pakaitine nikotino terapija, tokia kaip nikotino kramtomoji guma, pastilės ar pleistrai. Svarbu suprasti, kad elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę. Taip pat vartojant elektronines cigaretes išlieka nikotino perdozavimo rizika. Todėl vienintelis asmens sveikatai naudingas pasirinkimas yra iš viso nerūkyti.Bendru sutarimu nuo š.m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimai, susiję su elektroninių cigarečių draudimais: draudžiama pardavinėti ir rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes asmenims iki 18 metų; draudžiama vidaus ir tarpvalstybinė nuotolinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis; draudžiama bet kokia elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų reklama. 

Daugiau informacijos: http://ntakd.lt/files/prevencija/2014/ecig.pdf Straipsnis parengtas remiantis:1. http://www.ntakd.lt/ 2. http://www.allencarr.lt/ 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Monika Vilkaitė

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Nuo 2006 m. Pasaulinė hipertenzijos lyga (angl. World Hypertension League, WHL), bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija (angl. International Society of Hypertension, ISH) ir kitomis organizacijomis, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes. Penkerių metų periodui – nuo 2013 iki 2018 m. – šios tarptautinės dienos devizu tapo paprasta, bet tiksli frazė – „žinome jūsų kraujo spaudimo dydį“. Šis devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai 50 proc. asmenų žino, kad jie serga arterine hipertenzija.Kodėl taip svarbu praktiškai kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. mirčių šalyse, kurios turi mažas ar vidutines pajamas [6]. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Arterinė hipertenzija kasmet tampa 9,4 milijono žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi, t.y. beveik tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus. Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti.Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys per pastaruosius 10 metų išliko tos pačios – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2013 m. jos sudarė apie 84,0 proc. visų mirties priežasčių: nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7 proc. visų mirusiųjų.Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Nuo 2006 m. pradėta vykdyti nuolatinė Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (LitHiR programa). Pagal LitHiR programą tirti 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Išanalizuota 23 204 pacientų grupė, tirta pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Moterys sudarė 59,9 proc. visų ištirtųjų. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. ištirtųjų. Nė vieno papildomo tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. sergančių hipertenzija ir 8,8 proc. nesergančių hipertenzija pacientų.Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę – 2004 m. hipertenzinėmis ligomis iš 1000 gyventojų sirgo 130,4 gyventojai, o 2013 m. sergamumas siekė 229,9 gyventojus.Minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai ragina bent kelis kartus per metus pasitikrinti savo arterinį kraujo spaudimą.Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija