Rekomendacijos skirtos daugiabučių namų bendrijoms, patalpų savininkų įgaliotiems asmenims, namo administratoriams ir kt. fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už namo priežiūros organizavimą.
Tiek nutukimu sergančiųjų, tiek ir sveikos kūno masės asmenų privalančių karantino periodu likti namuose, kūno masės kontrolė tampa sudėtingesnė. Karantinas ženkliai pakeičia žmogaus fizinio aktyvumo galimybes. Tiems, kas buvo įpratę reguliariai lankytis sporto klubuose, sporto aikštynuose, tai tapo nepasiekiama. Kalorijų sunaudojimas karantinuojantis gali ženkliai sumažėti. Tą būtina pastebėti ir įvertinti.
Pažymint šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į tam tikras su sveikata susijusias temas, pabrėžiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prioritetines sritis. Pasaulinę sveikatos dieną nuo 1950 metų inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija. 2020 metų Pasaulinė sveikatos diena skirta palaikyti slaugytojus ir akušerius, kurie padeda mums gyventi laimingesniame ir sveikesniame pasaulyje. Kaip skelbia Pasaulio Sveikatos Organizacija, atraskime minutėlę pasakyti „AČIŪ“.
2020 m. Balandžio 7 d. - tai diena, kai reikia paminėti slaugytojų ir akušerių darbą ir priminti pasaulio lyderiams apie kritinį jų vaidmenį palaikant sveiką pasaulį. Slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai yra COVID-19 priešakyje - teikia aukštos kokybės gydymą ir priežiūrą, palaiko bendruomenės dialogą, kad išspręstų baimes ir klausimus, o kai kuriais atvejais renka duomenis klinikiniams tyrimams. Kviečiame palaikyti gydytojus, minint Pasaulinę sveikatos dieną, siekiant užtikrinti, kad slaugos ir akušerijos darbuotojai būtų pakankamai stiprūs ir užtikrintų, kad visi ir visur gautų reikiamą sveikatos priežiūrą.
2020-aisiais švenčiame viso pasaulio 22 milijonų slaugytojų ir 2 milijonų akušerių metus. Šie specialistai sudaro pusę pasaulio sveikatos sistemos darbuotojų: jie dirba visur, kur teikiamos gyvybiškai svarbios sveikatos paslaugos ir tai daro ištisus šimtmečius. Visi kartu jie yra stiprių, patvarių sveikatos sistemų kertinis akmuo, reikalingas siekiant universalios sveikatos aprėpties. Jie skiria gyvybes gelbėjančius vaistus, vakcinas, teikia šeimos planavimo patarimus, užtikrina profesionalią pagalbą vaiko gimimo metu. Be jų milijonai motinų ir vaikų neturėtų nei vieno specialisto, galinčio nutolusiuose regionuose diagnozuoti ligas, skirti gydymą ar padėti gimdant.
Keletas faktų apie slaugytojus ir akušerius:
Slaugytojai ir akušeriai teikia labai įvairias gyvybiškai svarbias paslaugas, arti bendruomenės ir visuose sveikatos priežiūros lygiuose. Slaugytojai ir akušeriai teikia svarbias sveikatos paslaugas (ŽIV, tuberkuliozės, maliarijos ir kitų užkrečiamųjų ligų prevencija, diagnostika, gydymas; neužkrečiamųjų ligų prevencija, diagnostika, gydymas; intymios ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, kurioms priskiriamos šeimos planavimas, nėščiųjų bei naujagimių sveikatos priežiūra, imunizacija bei pagalbą žindant). Slaugytojai ir akušeriai atlieka esminį vaidmenį rūpindamiesi žmonėmis visur, net ir pačiose problematiškiausiose, humanitarinės pagalbos reikalingose, pavojingose bei konfliktų apimtose teritorijose. Sveikatos paslaugų visiems gyventojams užtikrinimas priklauso nuo pakankamo skaičiaus gerai paruoštų ir išugdytų, tinkamai valdomų ir remiamų slaugytojų ir akušerių, kurie gauna atlygį, atitinkantį teikiamas paslaugas bei teikiamos priežiūros kokybę;Pasauliui reikia dar 18 milijonų sveikatos darbuotojų, kurie padėtų pasiekti ir užtikrinti universalią sveikatos aprėptį iki 2030. Apytiksliai pusė trūkstamų darbuotojų – 9 milijonai – yra slaugytojai ir akušeriai. Ypatingai ženklus slaugytojų ir akušerių trūkumas yra Pietryčių Azijoje ir Afrikoje. Globaliai 70 proc. sveikatos ir socialinės sistemos darbuotojų yra moterys. Didelę jų dalį sudaro slaugytojos bei akušerės. Jei akušerinė pagalba apimtų patvirtintas intervencijas motinos ir naujagimio sveikatai bei šeimos planavimui, tuomet sumažėtų virš 80 proc. motinų mirčių, negyvagimių ir neonatalinių mirčių. Akušerių valdoma tęstinė priežiūra, kuomet žinoma akušerė arba jų grupė teikia priežiūros paslaugas nuo nėštumo pradžios iki pogimdyminio periodo, gali padėti išvengti 20proc. priešlaikinių gimdymų.Straipsnis parengtas remiantis WHO (World Health Organization) ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos informacija:
1. https://www.who.int/news-room/campaigns/world-health-day/world-health-day-2020
2. https://www.lsso.lt/post/2020-tarptautiniai-slaugytoj%C5%B3-ir-aku%C5%A1eri%C5%B3-metai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Šiaulių apskrityje ir toliau mažėja.
Šių metų 14-osios savaitės (kovo 30–balandžio 5 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 45,5 iki 33,7 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę ŪVKTI ir gripu susirgo 26 Joniškio rajono gyventojai. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Šiaulių rajone (žr. pav.).
Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Joniškio rajono švietimo centru ir Joniškio sporto centru, organizuoja konkursą "Mes sportuojam namuose!" skirtą paminėti Pasaulinę sveikatos dieną. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo 1948 m. pradėjo minėti balandžio 7-ąją – Pasaulinę sveikatos dieną, nes tądien įsigaliojo PSO konstitucija ir oficialiai buvo įkurta ši organizacija.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose.
Šių metų 13-osios savaitės (kovo 23–29 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo nuo 74,1 iki 45,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę gripu ir ŪVKTI susirgo 39 Joniškio rajono gyventojai. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Šiaulių rajone (žr. pav.).
Šiuo sudėtingu laikotarpiu reikia nepamiršti svarbiausių sveikos gyvensenos principų, kurie yra labai svarbūs kovoje ne tik su šiuo virusu, bet ir apskritai stiprinant bendrą organizmo imunitetą. Labai svarbu išlaikyti tinkamą fizinę ir psichinę sveikatą, todėl tiek vaikai, tiek suaugusieji turi būti kiek įmanoma fiziškai aktyvūs ir laikytis bendrųjų fizinio aktyvumo rekomendacijų: vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau 60 minučių kiekvieną dieną, o du kartus per savaitę jiems patariama atlikti jėgos pratimus. Suaugusieji turėtų būti vidutiniškai aktyvūs bent 150 minučių per savaitę. Rekomenduojama kasdien nueiti 10 000 žingsnių, tačiau jeigu tai neįmanoma, svarbu prisiminti, kad bet koks fizinis aktyvumas yra geresnis už pasyvų laiko leidimą. Kiekvienas žingsnis yra geresnis nei minutė sėdėjimo ar gulėjimo, todėl namuose darykime tiek žingsnių, kiek tai įmanoma esamomis sąlygomis. Šioje situacijoje iš blogiausio reikia gauti geriausią, o atsižvelgiant į tai, kad tėvai ir vaikai dabar daugiau praleis laiko kartu, tai gera proga pakeisti senus elgesio įpročius. Tėvai gali atlikti judėjimo pratimus su vaikais namuose, o lauke – kartu tyrinėti gamtą.
Tačiau būtina žinoti, kad: Bet kokios fizinės veiklos metu laikykitės bendrų sveikatos specialistų nurodymų, pvz., higienos – plaudami rankas ir kosėdami, išlaikykite atstumą, venkite kontakto su kosinčiais ir (ar) čiaudinčiais žmonėmis. Visada laikykitės naujausių skelbiamų rekomendacijų – pvz., jei paskelbtas karantinas visoje šalyje, sportuoti galite tik namų aplinkoje, o judėti kitur – tik esant būtinybei, pėsčiomis arba dviračiu ar paspirtuku. Jei sergate lėtine liga, venkite visų sunkių pratimų ir laikykitės savo šeimos gydytojo patarimų. Jei esate jautrus lauko alergenams, būkite fiziškai aktyvus tik namuose. Jei įtariate, kad galite būti užsikrėtęs infekcine liga, atsižvelgdami į dabartinę sveikatos būklę stenkitės palaikyti fizinį aktyvumą tik savo namuose. Jei susirgote COVID-19, nesimankštinkite, kol pasveiksite. Draudžiama bendrauti ir sportuoti grupėse su žmonėmis, nepriklausančiais Jūsų namų ūkiui. Nors atstumas tarp sportuojančių asmenų gali būti didelis, tačiau virusas gali būti pernešamas, todėl geriausiai šiuo metu sportuoti ir mankštintis tik su savo šeimos nariais. Žaidimų aikštelės (ypač metalinės ir plastikinės) ir lauko treniruokliai gali būti viruso perdavimo vietos, todėl patariama jais nesinaudoti (jeigu pasinaudojote, dezinfekuokite rankas). Tėvams patariama saugoti vaikus nuo kontaktų su kitais vaikais, taip pat ir sportuojant. Paaiškinkite savo vaikams viruso pavojus ir paskatinkite juos naudotis ir dalytis nuotolinio mankštinimosi ir sportavimo pavyzdžiais. Suaugusiesiems taip pat patariama pasinaudoti savo socialiniais tinklais, kad pasidalytumėte informacija apie dienos treniruotes (žingsnius, intensyvumą, turinį) ir internete rastą įdomų treniruotės turinį. Sportuodami stenkitės būti kuo novatoriškesni. Izoliavimosi namuose laiką tėvai raginami skirti sportuoti su šeima gamtoje. Leiskitės į kelionę miškais ar įkopkite į artimiausią kalvą, ieškokite paslėpto lobio, tyrinėkite gyvąją gamtą, pabandykite vadovautis kompasu ar paprastais gamtos ženklais ir panašiai. Leisdami laiką aktyviai išlaikykite ne mažesnį kaip 5 metrų atstumą nuo kitų žmonių. Venkite grupinės veiklos ir nekelkite pavojaus kitų žmonių sveikatai. Rekomenduojama mankštintis „nuo namų durų iki namų durų“, vengiant kontakto su kitais asmenimis. Jei turite savo kiemelį, raskite įvairių mankštos žaidimų vaikams ir suaugusiesiems variantų. Organizuokite mankštas ar treniruotes namuose – pasyvaus sėdėjimo metu darykite judėjimo pertraukas ir pratimus mažuose plotuose, naudodami patogius daiktus kaip treniruoklius, pavyzdžiui, raumenų jėgos pratimams galima naudoti kėdę ir stalą. Gerai vėdinkite vietą prieš ir po mankštos. Nuplaukite arba dezinfekuokite rankas, jei atlikote mankštą kartu su kitu žmogumi, lietusiu tuos pačius paviršius. Jei turite balkoną ar terasą, taip pat galite mankštintis ir balkone. Jei gyvenate su silpnai judančiais žmonėmis, padėkite jiems judėti po butą ir bent tris kartus per dieną atlikite keletą raumenų jėgos stiprinimo pratimų, jei įmanoma, atidarius langą, balkone arba terasoje. Venkite sporto šakų, kurios padidina traumų ir susižeidimų riziką, kad nesudarytumėte papildomų rūpesčių gydytojams. Venkite didelio intensyvumo fizinių krūvių šiuo metu, nes jie, priešingai nei vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trumpuoju laikotarpiu gali net sumažinti atsparumą virusinėms ir kitoms infekcijoms.Informacija parengta remiantis šaltiniais:
1. Martin SA, Pence BD, Woods JA. Exercise and respiratory tract viral infections. Exerc Sport Sci Rev. 2009;37(4):157.
2. Romeo J, Wärnberg J, Pozo T, Marcos A. Physical activity, immunity and infection. Proc Nutr Soc. 2010;69(3):390-399.
3. Anderson EH, Shivakumar G. Effects of exercise and physical activity on anxiety. Front psychiatry. 2013;4:27.
4. Rebar AL, Stanton R, Geard D, Short C, Duncan MJ, Vandelanotte C. A meta-meta-analysis of the effect of physical activity on depression and anxiety in non-clinical adult populations. Health Psychol Rev. 2015;9(3):366-378.
5. Bratina N, Hadžić V, Battelino T, et al. Slovenske smernice za telesno udejstvovanje otrok in mladostnikov v starostni skupini od 2 do 18 let. Zdr Vestn. 2011;12(80):885-896.
6. WHO. Recommended levels of physical activity for adults aged 18–64 years. Phys Act Adults. 2012.