Birželio  3-5 dienomis, Kriukų pagrindinėje mokykloje vyko sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo dienos stovyklos, kurias vedė ir organizavo maisto technologė ir  VšĮ “Sveikatai palankus” vadovė Raminta Bogušienė ir mitybos bei fizinio aktyvumo specialistų komanda. Šių stovyklų tikslas - supažindinti mokinius su visavertės mitybos principais bei alternatyviais ir juos įtraukiančiais fizinio aktyvumo būdais, paskatinti mokinius kritiškai įvertinti savo maisto (sveiko ir nesveiko) vartojimą bei fizinio aktyvumo (neaktyvumo) įpročius, suteikti jiems reikalingas žinias ir priemones, kurios padėtų įgyvendinti gyvenimo būdo pokyčius. Stovyklų metų vaikai: klausėsi paskaitų apie sveiką mitybą, mokėsi skaityti ir analizuoti maisto produktų etiketes, bei tinkamai formuoti maisto porcijas priklausomai nuo dienos normos, atliko įvairias užduotis, kūrė sveiko ir nesveiko maisto koliažus. dalyvavo paskaitose apie fizinį aktyvumą bei stresą; aktyviai dalyvavo fizinio aktyvumo užsiėmimuose; Stovyklų metu, taip pat buvo organizuojami praktiniai sveikos ir visavertės mitybos mokymai, kuriuose vaikai patys gaminosi sau maistą: rytinį užkandį, pietus bei pavakario užkandį. Renginys organizuotas vykdant Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Joniškio rajono gyventojų sveikatos stiprinimas ir ligų prevencijos vykdymas“ Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-61-0002.   

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

BIRŽELIO 5-ĄJĄ MINIME PASAULINĘ APLINKOS DIENĄ, kuria šiais metais norima atkreipti visuomenės dėmesį į oro taršą. 1972 metais Jungtinių Tautų paskelbta Pasaulinė aplinkos diena skirta pasauliniam sąmoningumui ir tiesioginiam žemės išsaugojimui. Tai nėra valstybinė šventė, tai informavimo apie aplinkos problemas diena, kurią vykdo Jungtinės Tautos. Kartais ji neoficialiai vadinama „EcoDay“ arba „Aplinkos diena“. Šios dienos tikslas – didinti informuotumą apie aplinką ir konkrečius aplinkosaugos klausimus, pradedant nuo oro taršos ir baigiant visuotiniu atšilimu ir tvaria maisto gamyba, laukinės gamtos apsauga. Kadangi šiais metais Pasaulinė aplinkos diena skirta oro taršai, norime informuoti visuomenę, kad miestų bei miestelių oro kokybė priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį pasirenkame. Gyvenamųjų vietovių oro tarša lemia ankstyvą mirtį nuo širdies ligų, insulto ir vėžio, sukelia ūmines kvėpavimo takų infekcijas. Remiantis Jungtinių Tautų paskelbta aplinkos ataskaita, 2016 m. pasaulyje mirė 7 milijonai žmonių. Kasmet nuo oro taršos miršta apie 4 mln. žmonių, daugiausia Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose. 92 proc. žmonių visame pasaulyje kvėpuoja nešvariu oru. Oro tarša pasaulinei ekonomikai kasmet kainuoja 5 trilijonus gerovės išlaidų. Klimato kaita ir oro tarša yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl mažindami oro taršą saugome klimatą. Mes visi prisidedame prie oro taršos ir visuotinio atšilimo. Gaminame ir vartojame daugiau nei bet kada anksčiau, todėl susidaro daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, oro teršalų cheminių medžiagų ir kietųjų dalelių pavidalu. Niekas nėra apsaugotas nuo taršos, kurią sukelia pagrindiniai žmogiškieji šaltiniai, išskirdami įvairias kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, angliavandeniliai ir kt. Oro taršai daro  įtaką ir namų ūkis, ir transportas, ir atliekos bei kiti šaltiniai. NAMŲ ŪKIS Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs, nelengvai iš aplinkos pašalinami teršalai. Viską apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis pastebimas ne iškart. Kenksmingos medžiagos kaupiasi, laikui bėgant ima veikti ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus kenksmingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir žalingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti. Pagrindinis namų ūkių oro taršos šaltinis yra iškastinio kuro, medienos ir kitos biomasės kuro deginimas patalpose, naudojant jį ir maisto ruošimui, ir šildymui, ir apšvietimui. Švaresnių, modernesnių krosnių ir kuro naudojimas gali sumažinti ligų riziką ir išgelbėti gyvybes. TRANSPORTAS Pasaulinis transporto sektorius sudaro beveik ketvirtadalį su energija susijusių anglies dioksido emisijų ir ši dalis didėja. Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimas yra svarbi oro kokybės gerinimo priemonė, ypač miestuose. Politika ir standartai, kurie reikalauja naudoti švaresnius degalus ir pažangius transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus, gali sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. ATLIEKOS Atliekų deginimas ir organinės atliekos sąvartynuose skleidžia į atmosferą kenksmingas medžiagas – dioksinus, furanus, metaną ir kitas. Kietųjų atliekų surinkimo, atskyrimo ir šalinimo gerinimas sumažina deginamų arba sąvartynuose susidarančių atliekų kiekį. Organinių atliekų atskyrimas ir pavertimas kompostu arba bioenergija pagerina dirvožemio derlingumą ir suteikia alternatyvų energijos šaltinį. Sumažinus maždaug trečdalį visų maisto produktų atliekų, taip pat gali pagerėti oro kokybė. KITI ŠALTINIAI Ne visa oro tarša kyla iš žmogaus veiklos. Vulkaniniai išsiveržimai, dulkių audros ir kiti natūralūs procesai taip pat kelia problemų. Smėlio ir dulkių audrų smulkiosios dalelės gali keliauti tūkstančius mylių per žemynus, sukeldamos ūmias ir lėtines kvėpavimo takų problemas.   LITERATŪRA: https://www.worldenvironmentday.global/ www.smlpc.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Gegužės 29 d. žemės ūkio mokykloje organizavome psichologo Evaldo Karmazos paskaitas moksleiviams ir pedagogams. Su moksleiviais psichologas kalbėjo apie agresiją, smurtą jų aplinkoje ir tarp jų. Moksleiviams tai buvo labai aktuali tema, jiems iškilo nemažai klausimų, patys aktyviai dalyvavo diskusijoje ir pateikė nemažai pavyzdžių iš savo aplinkos. Domėjosi kaip reaguoti į rodomą agresiją jų atžvilgiu, ar kaip pačiam ją suvaldyti. Psichologas po paskaitos teigė, jog moksleiviai labai domėjosi agresijos suvaldymo būdais, kas rodo, jog tokie mokymai yra labai reikalingi. Į pedagogams skirtą paskaitą gausiai susirinkę dalyviai klausėsi paskaitos apie streso ir įtampos valdymą. Psichologas kalbėjo apie stresą darbe ir asmeniniame gyvenime, asmenines nuostatas, kurios padeda atsikratyti streso ir kurios kelia įtampą.  Mokė metodikų, kaip galima sau padėti. Mokymų metu vyravo labai geranoriška atmosfera, dalyviai aktyviai reiškė savo nuomonę, kai kada sutiko su psichologo teiginiais, kai kada tam prieštaravo. Po paskaitos mokytojai dalijosi įspūdžiais ir labai puikiai įvertino vykusius mokymus.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Ramunė Vičienė

Kodėl Pasaulio sveikatos organizacija miegą priskiria prie svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų? Miegas išlieka vienu įdomiausių mokslinių tyrimų objektų. Per pastaruosius dešimtmečius yra išaiškinta ir sukaupta itin daug svarbios informacijos apie miego svarbą sveikatai. Per visą evoliucijos istoriją visos gyvos būtybės, tarp jų ir žmogaus ląstelės, turėjo prisitaikyti prie egzistuojančio 24 valandų paros ritmo, kurį chronobiologijos disciplina labai paprastai paaiškino, remdamasi astronomijos mokslu. Žemė, per 24 valandas vieną kartą apsisukdama apie savo ašį, patenka į tamsųjį ir šviesųjį laiko periodus – dieną ir naktį. Kas yra BIORITMAI? Gyvybės pagrindas, į kurį remiasi adaptacija Žemėje, lemianti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus. Jie prasideda vos tik gimus – ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis. Visgi šiandien, kai gyvename nuolat patirdami stresą, nereguliariai maitindamiesi, neatplėšdami akių nuo kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranų, laikytis natūralaus biologinio laikrodžio gana sudėtinga. Natūralius bioritmus taip pat trikdo naudojami dirbtinės šviesos šaltiniai, keliavimas per įvairias laiko juostas, naktinis darbas. Dėl to specialistai ragina nepamiršti tinkamos miego higienos – eiti miegoti tuo pačiu metu, išvėdinti patalpas, bent valandą nesinaudoti „ekranais“, pavalgyti kelios valandos iki miego. Normaliam biologiniam ritmui palaikyti reikalingos ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, tam tikros aminorūgštys, mineralai, vitaminai. Kiekviena medžiaga, patekusi į organizmą ir veikdama reikiamu laiku, teigiamai kompleksiškai veikia organizmą. Kokia yra saulės šviesos reikšmė miego ir budrumo režimui? Mokslininkai nustatė, kad lemiamą įtaką miego ir budrumo režimui daro dienos šviesa (užfiksuojama akies tinklainės). Svarbu pažymėti tai, kad dienos metu saulės šviesa skatina hormono serotonino gamybą (iš amino rūgšties triptofano), iš kurio tamsiuoju paros metu žmogaus smegenų kankorėžinė liauka gamina miego hormoną melatoniną. Tuomet prasideda paros ritmas bei ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis, kuris yra vadinamas bioritmais. Tokie bioritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais (lot. „circa“ – maždaug, „dies“ – diena, para). Cirkadinius ritmus reguliuoja virškryžminis pagumburio branduolys. 10 PRIEŽASČIŲ, ĮRODANČIŲ, KAD MIEGAS YRA SVARBUS SVEIKATAI: 1. Dėl prasto bei nepakankamo miego net 89 proc. suaugusiųjų ir 59 proc. vaikų turi padidėjusį svorį bei didesnę nutukimo riziką. 2. Miego trūkumas išbalansuoja apetito pojūtį: – padidėja „alkio hormono“ (skatinančio apetitą) gamyba; – sumažėja apetitą slopinančio „sotumo hormono“ leptino gamyba. 3. Prastas miegas sutrikdo normalią smegenų funkciją, blogina koncentraciją, atmintį bei kognityvinius gebėjimus. Geras miegas pagerina vaikų ir suaugusiųjų atminties efektyvumą. 4. Geras miego režimas gali maksimaliai padidinti fizinį aktyvumą bei sportinį našumą. Tyrimu nustatyta, kad tinkamas miego režimas pagerino krepšininkų greitį, tikslumą, reakcijos laiką ir psichinę būklę. Vyresnio amžiaus moterų nepakankama miego trukmė buvo siejama su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu. Tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 2800 moterų, metu nustatyta, kad prastas miegas sumažino jų darbingumą, tapo sunkiau atlikti įvairią fizinę veiklą. 5.Prastas ir nepakankamas miegas (mažiau kaip 7–8 valandos) didina širdies ligų ir insulto riziką. 6. Miego sutrikimas paveikia gliukozės metabolizmą ir turi įtakos antrojo tipo diabeto atsiradimo rizikai. Eksperimentais buvo įrodyta, kad miego trūkumas veikia cukraus kiekį kraujyje ir sumažina jautrumą insulinui. Atliekant tyrimus su sveikais jaunais vyrais, kurie miegojo iki 4 valandų per naktį 6 naktis iš eilės, po kurio laiko tiriamiesiems buvo nustatyti prediabetiniai simptomai. Šie simptomai išnyko po vienos savaitės normalios miego trukmės. 7. Prastas miegas yra siejamas su psichikos sveikatos problemomis (depresija) bei padidėjusia savižudybės rizika. Nustatyta, kad 90 proc. žmonių, sergančių depresija, skundžiasi nemiga bei obstrukcine miego apnėja. 8. Tinkamas miego režimas pagerina imunitetą bei sumažina virusinių peršalimo ligų riziką. Buvo nustatyta, kad miegantieji mažiau kaip 7 valandas peršalimo ligomis sirgo 3 kartus dažniau už tuos, kurie miegojo 8 valandas bei valgė česnaką. 9. Prastas miegas yra susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis ir gali padidinti šių ligų pasikartojimo riziką (pvz., Krono liga). 10. Miego trūkumas gali sumažinti socialinius įgūdžius, paveikti emocijas bei pakenkti bendravimui. Mokslininkai nustatė, kad prastas miegas daro neigiamą įtaką gebėjimui atpažinti svarbius socialinius reiškinius, trukdo apdoroti emocinę informaciją. Žmonės, kurie miegojo nepakankamai, prasčiau atpažino pyktį ir laimę. Kodėl pradėti darbą nuo 9 val. Oksfordo universiteto profesorius P. Kelley pavadino labiausiai paplitusia kankinimo forma? Labai įdomius ir susimąstyti verčiančius klinikinių tyrimų duomenis apie neigiamą miego trūkumo poveikį sveikatai pateikė Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto Miego ir paros bioritmų instituto profesorius P. Kelley. Jis teigė, kad evoliucijos eigoje žmogaus kūnas pasąmonėje prisitaikė gyventi pagal saulės ritmą, kurį reguliuoja pagumburis (hipotalamas, lot. hypothalamus), ir mes negalime priversti organų (kepenų, širdies ir kt.) pakeisti šių bioritmų, perstumdami laiką 2– 3 valandomis. Jis sukritikavo būtinybę kasdien anksti keltis ir dirbti bei mokytis nuo 9 val., pavadindamas tai rimta visuomenės problema, mat smegenys yra verčiamos dirbti tuomet, kai jos dar miega. Dar daugiau, miego trūkumą šiuolaikinėje visuomenėje jis pavadino labiausiai paplitusia kankinimo forma ir pasiūlė pakeisti socialinį darbo bei mokslo grafiką, pradedant jį nuo 10 val. ryto. Pasak P. Kelley, dėl anksti prasidedančių pamokų kiekvieną savaitę Didžiosios Britanijos moksleiviai patiria po 10 valandų miego trūkumą, o tai neigiamai veikia jų psichinę sveikatą, emocinę būseną bei darbo našumą. Būtent miego trūkumas amžiaus grupėje nuo 11 iki 24 metų nurodomas kaip net 70 proc. psichikos sutrikimų priežastis. Vokiečių miego tyrinėtojas Hansas Günteros Weessas teigia, kad, jausdami miego trūkumą, po kurio laiko tapsime nuolat neišsimiegančia bei pervargusia visuomene.

TODĖL KASDIEN PRISIMINKITE, KAD NE TIK SVEIKATAI PALANKI MITYBA, FIZINIS AKTYVUMAS, BET IR SVEIKAS MIEGAS YRA SVEIKOS GYVENSENOS PAGRINDAS BEI SVEIKATOS IR ILGAAMŽIŠKUMO GARANTAS!

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) daugiau nei prieš tris dešimtmečius, 1987 m. gegužės 31 d., paskelbė Pasaulinę dieną be tabako. PSO šią dieną telkia plačiąją visuomenę kovai su tabaku, pabrėždama, kad ne tik gegužės 31-oji, bet kiekviena diena pasaulyje turi būti diena be tabako. 2019 m. Pasaulinės dienos be tabako šūkis –„NELEISKITE TABAKUI ATIMTI GALIMYBĘ LAISVAI KVĖPUOTI!“. Šių metų Pasaulinė dienos be tabako kampanija (toliau – Kampanija) ragina visuomenę pažvelgti į pasirinkto šūkio svarbą: jis pabrėžia tabako ir plaučių ligų sąsają bei tikimybę rūkantiesiems ir jų aplinkoje esantiems asmenims susirgti plaučių ligomis. Moksliniai tyrimai patvirtina tabako dūmų pavojingumą sveikatai – iš tabako dūmuose esančių 7000 cheminių medžiagų 69 – kancerogeninės. Europos Komisija pabrėžia, jog apytiksliai vieno trečdalio visų vėžio atvejų įmanoma būtų išvengti laiku pasakius NE rūkymui, kaip vienam iš svarbiausių sveikatą žalojančių veiksnių. Šio rizikos veiksnio jokiu būdu negalima ignoruoti. Šiemet PSO ir kampanijos partneriai visame pasaulyje siekia visuomenę informuoti apie žalingas ir net mirtinas tiesioginio bei pasyvaus ar priverstinio rūkymo pasekmes plaučių sveikatai, taip pat oro taršai ir tokiu būdu ragina žmones tapti nepriklausomais nuo bet kokios rūšies tabako vartojimo. TIKSLAS: – informuoti visuomenę apie tiesioginio ir pasyviojo rūkymo poveikį sveikatai, ypač žalą plaučiams, lemiančią tokias ligas, kaip lėtiniai kvėpavimo sistemos sutrikimai, piktybiniai trachėjos, bronchų ir plaučių navikai (toliau – plaučių vėžys); – pabrėžti plaučių funkcijos svarbą siekiant sveikatos pažangos ir gerovės. Vienas pagrindinių kampanijos tikslų – raginti suinteresuotų tarpinstitucinių sektorių narius vienytis ir imtis neatidėliotinų veiksmų, kurie skatintų žmones tapti nepriklausomais nuo bet kokio tabako vartojimo ir tokiu būdu apsaugotų visuomenę nuo tabako vartojimo pasekmių sveikatai, socialinei ir ekonominei plėtrai. PSO duomenimis, trečdalis pasaulio žmonių, arba daugiau nei 1,1 mlrd., rūko, trečdalis jų – vyrai. Tenka pastebėti, kad daugiau nei ketvirtadalis rūkančiųjų – jaunimas iki 18 metų amžiaus. Europos Sąjungoje rūkantieji sudaro apie 28 proc., iš jų trečdalis – 15–24 metų amžiaus. Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje kasdien rūkančiųjų 15–64 m. amžiaus grupėje buvo 34 proc. 2018 m. Higienos instituto duomenimis, kasdien rūkantieji 18–85 metų amžiaus grupėje sudarė 17,3 proc., iš jų daugiausia Vilniaus rajono savivaldybėje (31,3 proc.), o mažiausia – Palangos miesto savivaldybėje (8,0 proc.). Net 80 proc. rūkančiųjų – jaunimas iki 18 metų ir 94 proc. – iki 25 metų. Tad sveikatos ugdymas, prevencijos priemonės pirmiausia turi būti nukreiptos į pažeidžiamiausią rizikos grupę – paauglius. Dauguma paauglių pradeda rūkyti tuomet, kai dar realiai nesuvokia rūkymo grėsmės sveikatai. Pasak mokslininkės U. Neniškytės, taip yra todėl, kad smegenys neuromoksliniu požiūriu paauglystės laikotarpiu, kuris dažnai trunka nuo 12 iki 20 metų ir vėliau, smarkiai persitvarko. Tuo metu persitvarkanti prieškaktinė smegenų sritis dažnai nepajėgi racionaliai atsakyti už mąstymą ar tam tikras taisykles. Tad akivaizdu, kad tuo kritiniu asmenybės formavimosi laikotarpiu tabako pramonė bando bet kokiu būdu pritraukti besiformuojantį ir itin lengvai paveikiamą jaunimą. Paradoksalu, kad net 97 proc. apklaustų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, nors ir suvokia rūkymo keliamą žalą sveikatai, toliau vartoja tabaką. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad jaunimas atsisakyti šio žalingo įpročio nenori arba jiems tai padaryti būtų sudėtinga. Tad jaunimo eksperimentavimas su dūmais virsta tiek psichine, tiek fizine priklausomybe, kuriai įveikti jau nepakanka vien ketinimų ar noro. Kaip yra sakęs amerikiečių rašytojas Markas Tvenas: „Mesti rūkyti – labai lengva. Žinau, ką sakau, – esu tai daręs daugybę kartų“. Kaip rodo moksliniai tyrimai, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio, tačiau dėl stiprios priklausomybės tik 7 proc. pajėgia tai padaryti savarankiškai. Tad rūkymas yra sudėtingai išsprendžiama problema, kuri dažnai be kitų pagalbos ir priežiūros neįveikiama. Tam būtina nuolatinė rūkymo paplitimo stebėsena, būtinos efektyvios ir laiku taikomos prevencinės priemonės. Moksliniai tyrimai patvirtinta, kad viena pagrindinių rizikų susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis – rūkymas. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais padaryta nemaža pažanga mažinant šią opią visuomenės sveikatos problemą, tabako vartojimas lemia 5–7 proc. pasaulinės ligų naštos, o ekonominiai nuostoliai siekia pusę trilijono dolerių. Tabako dūmai žaloja beveik kiekvieną organą, išprovokuoja daugelį ligų, kaip antai lėtines plaučių ligas, kvėpavimo organų ligas, piktybinius navikus ir kt. Rūkymas – kenksmingiausias tabako vartojimo būdas, sukeliantis sunkias su jo vartojimu susijusias ligas – piktybinius navikus. Trachėjos, bronchų ir plaučių navikai yra labiausiai paplitę tarp onkologinių ligų ir rūkymas yra viena pagrindinių šių navikų priežasčių. Dar 1929 m. sąsają tarp tabako vartojimo ir plaučių vėžio išplitimo patvirtino mokslininkas F. Lickintas iš Vokietijos. Jo moksliniai tyrimai konstatavo faktą, kad tarp vyrų plaučių vėžys yra vienas dažniausių piktybinių navikų. Po kelių dešimtmečių tyrinėtojas R. Dollas po savo mokslinių studijų, kurios truko 1951– 2001 m., pripažino faktą, kad rūkantys vyrai dažniau serga plaučiu vėžiu nei nerūkantys. Taip pat buvo nustatyta, kad tabako vartojimas pražudo daugiau nei pusę ilgą laiką rūkiusių vyrų. STATISTIKA LIETUVOJE Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1500 naujų trachėjos, bronchų, plaučių piktybinių navikų. 2016 m. buvo užregistruoti 1442 šių navikų atvejai, o 2017 m. – 1540. 2014–2017 m. Lietuvoje vykdytas tyrimas taip pat įrodo, kad tarp vyresnių kaip 35 m. gyventojų labiausiai paplitę su rūkymu susiję trachėjos, bronchų ir plaučių navikai. Rūkymas kelia pavojų sveikatai, kurio galima būtų išvengti, jei atsisakytume tabako. Kasmet pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln. žmonių, o Europos Sąjungoje – 700 000 žmonių. Nustatyta, kad 50 proc. rūkančiųjų miršta 14 metų anksčiau. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų 2017 m. mirė 1650 gyventojų, iš jų 1317 vyrų ir 333 moterys. Gydytojo E. Danilos teigimu, rūkančių žmonių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų. Nerūkantys žmonės gyvena vidutiniškai 7,5 metų ilgiau. Taip pat nustatyta, kad 70 metų sulaukia 80 proc. nerūkančių ir 59 proc. rūkančių asmenų. PSO skelbia, jog jei ir toliau bus atsainiai vykdomi PSO Tabako kontrolės pagrindų susitarimai, tabakas kasmet pražudys jau nebe 6 mln., o 8 mln. gyvybių ir šį šimtmetį dėl rūkymo mirs 1 milijardas žmonių. Šių mirčių galima būtų išvengti, jei nepradėtume rūkyti arba rūkymo atsisakytume. PSO skelbia, jog metus rūkyti, maždaug po 10 metų rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja 50 proc. Moksliniai duomenys apie tabako ir plaučių ligų sąsąją: – tabako dūmai ore išlieka iki penkių valandų, todėl kvėpuojant užterštu oru didėja rizika susirgti plaučių vėžiu; – rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji; – mirtingumas nuo trachėjos, bronchų ir plaučių navikų didesnis tarp tų žmonių, kurie kasdien reguliariai rūko ir surūko daugiau cigarečių per dieną; – moterys, kurių vyrai rūko, turi 30 proc. didesnę tikimybę susirgti trachėjos, bronchų ir plaučių navikais; – vaikai, kurių šeimoje vienas iš tėvų rūkė ir (ar) rūko, dažniau serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, alergijomis ir navikais. Faktai patvirtina neginčijamą tiesioginio ir pasyviojo rūkymo sąsają su plaučių ligų išsivystymu. Tad Pasaulinės dienos be tabako proga ne tik prisiminkime 2003 m. Europos kovos su vėžiu kodekso šūkį, bet ir skelbkime jį asmeniniu pavyzdžiu: „Nerūkykite, jei rūkote – meskite. Jei nemetate, nerūkykite šalia nerūkančiųjų“.   LITERATŪRA: http://www.smlpc.lt/ http://nerukysiu.lt/

Priklausomybės nepaiso nei žmogaus amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo – susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Šeimos nariai neretai slepia priklausomą asmenį, nemotyvuoja jo keistis ar netgi užsiima žalinga savigyda. Konsultantas teikia pagalbą turintiems problemų su alkoholiu ir (ar) kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, padeda priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems. Priklausomybių konsultantas, atsižvelgdamas į besikreipiančio žmogaus situaciją, pasiūlys konkrečiai Jums aktualias paslaugas – nuo patarimų ir informacijos suteikimo iki trumpųjų intervencijų, stebėsenos. Kreipiantis į priklausomybių konsultantus nereikia šeimos ar kito gydytojo siuntimo!  Konsultantai dirba tik mokslu pagrįstais metodais (nekoduojama, nehipnotizuojama ir pan.), laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo principų. BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA Tel. (8 426) 605 37 PRIKLAUSOMYBĖS KONSULTANTO DARBO GRAFIKAS VASAROS LAIKOTARPIU   Vietų skaičius ribotas, jeigu pagal Jūsų pasirinktą konsultavimo datą laisvų vietų nebebūtų, informuosime ir derinsime kitą datą.  

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei tūkstantis storosios žarnos vėžio atvejų. Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys užima trečiąją vietą tarp onkologinių ligų pagal dažnumą – vyrams po plaučių ir skrandžio vėžio, moterims po krūties ir gimdos kaklelio vėžio. Joniškio rajone nuo mirtingumas nuo storosios (gaubtinės) žarnos vėžio 2017 m. sudarė 18,17 atvejų tenkančių 100000 gyventojų (Lietuvoje – 18,67/100000 gyv.). Programa skirta asmenims nuo 50–74 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, leidžiantis pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos. Norintys dalyvauti programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai. Joniškio rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2018 m. aptarnaujamų 50–74 metų rajono gyventojų buvo 8429. Pagal programą Joniškio rajone planuota patikrinti 4215 asmenų (2017 m. – 8392), informavimo paslaugų suteikta 1446 asmenims, t. y. 34,3 proc. nuo planuotų patikrinti asmenų skaičiaus (2017 m. – 28,0 proc.) (1 pav.). 2018 m. vykdant Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą Joniškio rajone nustatyti 2 piktybinio naviko atvejai (2017 m. – 1 ikivėžinis pakitimas ir 1 piktybinio naviko atvejis).                 Parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Laima Virbičianskienė

HIPERTENZIJA (aukštas kraujospūdis)– liga, su kuria šiandien susiduria vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Nerimą kelia faktas, jog nemaža dalis žmonių, pajutę pirmuosius šios ligos simptomus, nėra jų linkę sieti su padidėjusiu kraujospūdžiu arba yra įsitikinę, jog nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Tačiau tai – ne vienintelis atvejis, su kuriuo susiduria pacientai. Tam tikras kraujo spaudimo lygmuo yra būtinas žmogaus organų veiklai palaikyti, nes, susitraukiant širdžiai, išstumiamas kraujas nuneša deguonį ir maisto medžiagas į visas kūno dalis ir organus. Kas sukelia hipertenziją? Daugumai žmonių hipertenzijos priežastis nėra aiški. Kraujo spaudimas gali didėti dėl kelių veiksnių: susiaurėjusio arterijų spindžio, didesnio nei paprastai kraujo kiekio, pagreitėjusios širdies veiklos, padidėjusios širdies susitraukimo jėgos. Apie dešimtadalį arterinės hipertenzijos atvejų lemia kitos ligos arba būklės, kurias pašalinus išgydoma ir arterinė hipertenzija. Aukštas arterinis kraujospūdis lemia pasunkėjusį širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir kitus organus, lemiančius specifinių simptomų atsiradimą. Pagrindinės arterinės hipertenzijos sukeliamos komplikacijos: insultas, sutrikusi rega, inkstų pažeidimas, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ir kt. Dažniausi arterinės hipertenzijos simptomai: ○ Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje; ○ Pasikartojantis kraujavimas iš nosies; ○ Įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote; ○ Dusulys fizinio krūvio metu; ○ Koordinacijos sutrikimai; ○ Dažnas šlapinimasis Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo – gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis.                                                                    Arterinio kraujo spaudimo klasifikacija Kategorija Sistolinis KS Diastolinis KS Optimalus <120  <80 Normalus 120-129  80-84 Aukštas-normalus 130-139 85-89 I laipsnio hipertenzija (lengva) 140-159 90-99 II laipsnio hipertenzija (vidutinė) 160-179 100-109 III laipsnio hipertenzija (sunki) >180 >110 Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 <90                                                    Ar galima išvengti arterinės hipertenzijos? Jei jums arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs, galite jį mažinti ar reguliuoti tinkamu gydymu. Jei šiuo metu jūsų kraujospūdis normalus, galite imtis priemonių išvengti hipertenzijos išsivystymo ateityje. Norėdami kontroliuoti ar išvengti hipertenzijos, galite imtis šių priemonių: reguliuokite savo kūno svorį, jei turite antsvorį – mažinkite jį, nes svarbus kiekvienas numestas kilogramas; reguliariai mankštinkitės – bent 30 min. kasdien tris ar daugiau kartų per savaitę; mažinkite suvartojamos druskos kiekį; vartokite daugiau vaisių ir daržovių, liesų pieno gaminių, mažiau riebalų; vartokite maisto produktų, kuriuose daug kalio – yra duomenų, kad kalis apsaugo nuo hipertenzijos; ribokite arba visiškai atsisakykite alkoholio; jei gydytojas paskyrė jums antihipertenzinių vaistų, vartokite juos tiksliai pagal nurodymus, kad būtų pasiektas geriausias vaistų veikimo efektas;  prieš imdamiesi kokių nors veiksmų visada pasikonsultuokite su savo gydytoju. Ar galima arterinį kraujo spaudimą matuotis namuose? Kai kuriems žmonėms kraujo spaudimas pakyla vien nuo apsilankymo pas gydytoją. Tai vadinama „baltojo chalato“ sindromu. Tokiu atveju objektyviai vertinti arterinio kraujo spaudimo pokyčius galima būtų pačiam ligoniui kraujospūdį matuojant namuose arba jį reguliariai sekant tam skirtu aparatu 24 valandų laikotarpiu. Keletas patarimų, kaip taisyklingai pasimatuoti kraujo spaudimą: mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite; jei reikia, prieš matavimą pasinaudokite tualetu; dėvėkite laisvus drabužius; prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes visai ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmę; manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje; matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla; matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką.   LITERATŪRA: Petrulionienė, Ž. (2010). Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Vilnius: „Vaistų žinios“. www.smlpc.lt http://www.heart.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė