Birželio 11 dieną Gasčiūnų pagrindinėje mokykloje vyko interaktyvus (mitybos, fizinio aktyvumo, sveiko gyvenimo būdo) užsiėmimas. Šią paskaitą vedė Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos "Lobesity" prezidentė gydytoja dietologė - Rūta Petereit ir valdybos narys, motyvacinio ugdymo ir sveikos gyvensenos ugdymo specialistas - Artiomas Šabajevas.  Užsiėmimo pirmoje dalyje buvo pasakojama nuo ko priklauso sveikas gyvenimo būdas, kas sudaro sveiką mitybą, kokios yra mitybos klaidos, paaiškinama kas atsitinka su žmogumi kai jis nustoja tinkamai maitintis ir pradeda laikytis įvairiausių dietų. Mitybos klaidos pristatytos remiantis tikslinę amžiaus grupę atspindinčiais realiais atvejais, kurių analizė perteikiama vaizdo ir garso pagalba. Antroje paskaitos dalyje buvo kalbama apie fizinį aktyvumą, jo naudą bei žalą žmogui. Moksleiviai turintys mobiliuosius telefonus turėjo galimybę pasižiūrėti kiek vidutiniškai per mėnesį nueina žingsnių. Viso užsiėmimo metu buvo diskutuojama, už teisingus atsakymus moksleiviams dalinami sveikatai palankesni valgomi prizai. Dalyviams taip pat suteikta galimybė įsivertinti naujai gautas žinias, naudojant išmaniąsias technologijas. Renginys organizuotas vykdant Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Joniškio rajono gyventojų sveikatos stiprinimas ir ligų prevencijos vykdymas“ Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-61-0002.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Vaida Merkelytė

Medikai jau skaičiuoja erkiniu encefalitu užsikrėtusius ligonius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmas šios sunkios erkių platinamos ligos atvejis šiemet užregistruotas balandžio viduryje. Iš viso šiemet Lietuvoje EE susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra  Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje. Pernai didžiausias sergamumas EE registruotas Utenos apskrityje. Pernai EE Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, Laimo liga susirgo 2293 asmenys. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis pernai buvo mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Žmonės gali užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus. ERKIŲ AKTYVUMAS VASARĄ Erkių aktyvumas vasaros mėnesiais priklauso nuo klimato sąlygų. Jei oro temperatūra nėra aukšta ir pakanka drėgmės, erkių vystymuisi ir jų aktyvumui tai – labai tinkamos sąlygos. Esant aukštai temperatūrai, sausrai, erkėms gresia gyvybiškai pavojingas kūno drėgmės praradimas. Tokiu metu jų aktyvumas sumažėja. Paprastai šilčiausias ir sausiausias mėnuo mūsų šalyje yra liepa, todėl šį mėnesį stebimas erkių aktyvumo sumažėjimas. KA DARYTI ĮKANDUS ERKEI Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums EE virusą arba bakteriją. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Stebėkite erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių. CHEMINIS ERKIŲ NAIKINIMAS NĖRA EFEKTYVUS  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad tinkamiausias būdas mažinti iksodinių ligas platinančių erkių populiaciją – tinkamai prižiūrėti parkus, sodybas, poilsiavietes: pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Erkei reikalinga drėgmė. Kai žolė žema, erkei gresia išdžiūvimas. Atsižvelgiant į iksodinių erkių biologiją, nėra rekomenduojama mažinti šių erkių populiaciją cheminėmis priemonėmis. Šis būdas brangus ir neefektyvus, nes nėra būdų apsaugotiapipurkštą akaricidais teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po miško paklote ir nuo tų, kurias perneša laukiniai gyvūnai. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Dėl šios priežasties cheminis preparatas turėtų būti panaudojamas antžeminiu būdu. Tai sunkiai įgyvendinama apruošiant didelius ir miškingus plotus. Be to, taip naikinant erkespaveikiamos ir kitos nariuotakojų grupės.   LITERATŪRA: http://www.erkes.lt www.ulac.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. KAIP PLINTA ŽIV INFEKCIJA? Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius. Per kraują (parenterinis): perpilant kraują ar jo komponentus; per nesterilias injekcijas (pvz., kai narkomanai dalijasi švirkštais ar adatomis). ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimobūdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant vaiką krūtimi. ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. ŽIV NEUŽSIKREČIAMA: naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant. ŽIV INFEKCIJOS DIAGNOSTIKA - TYRIMAI DĖL ŽIV Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas, t. y. tyrimas dėl ŽIV. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar iš piršto. Galima ir kita tiriamoji medžiaga. ŽIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antikūnai prieš ŽIV arba aptinkama ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3–4 savaitėms ar net keliems mėnesiams. ŽIV LIGOS GYDYMAS ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ARV), t.y. antiretrovirusinė terapija (– ART), slopinanti ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina.  Antiretrovirusinė terapija (toliau – ART) skiriama visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams (nepriklausomai nuo imuniteto būklės), kai pacientai yra pasiruošę ir motyvuoti pradėti gydymą. LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS (LPI) Lytiškai plintančios infekcijos - tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusio lytinio partnerio. KAS SUKELIA LYTIŠKAI PLINTANČIAS INFEKCIJAS? Lytiškai plintančias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, parazitai. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidijozė, kt.), kurias sukelia bakterijos, yra pagydomos, o sukeliamos virusų (ŽIV infekcija, herpesas, lytinių organų karpos ir kt.) – yra lėtinės ir, dažniausiai, neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie 30 įvairių lytinių santykių metu plintančių infekcijų. Dažniausios lytiškai plintančios infekcijos: ŽIV infekcija, herpesvirusinė infekcija, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, virusinis hepatitas B (VHB), sifilis, chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė. DAŽNIAUSI LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ POŽYMIAI YRA: išskyros, kurių spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos, dažnesnis ar skausmingas šlapinimasis, baltos apnašos varpoje, burnoje, bėrimai lyties organų srityje, išangėje, bėrimai ant delnų ar padų, padidėję kirkšnių ar kiti limfmazgiai, skausmingumas, kapšelyje, išeinamosios angos skausmas, perštėjimas, deginimas, karpos ant lytinių organų, išangės išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų, LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS GYDOMOS: Kiekviena lytiškai plintanti infekcija gydoma skirtingai: tabletėmis, injekcijomis arba tepalais. Gydymo kursą visada reikia baigti (išgerti visus skirtus vaistus), nors simptomai ir išnyko. Gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo visada reikia pakartotinai pasitikrinti.   LITERATŪRA: www.ulac.lt www.smlpc.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Birželio  3-5 dienomis, Kriukų pagrindinėje mokykloje vyko sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo dienos stovyklos, kurias vedė ir organizavo maisto technologė ir  VšĮ “Sveikatai palankus” vadovė Raminta Bogušienė ir mitybos bei fizinio aktyvumo specialistų komanda. Šių stovyklų tikslas - supažindinti mokinius su visavertės mitybos principais bei alternatyviais ir juos įtraukiančiais fizinio aktyvumo būdais, paskatinti mokinius kritiškai įvertinti savo maisto (sveiko ir nesveiko) vartojimą bei fizinio aktyvumo (neaktyvumo) įpročius, suteikti jiems reikalingas žinias ir priemones, kurios padėtų įgyvendinti gyvenimo būdo pokyčius. Stovyklų metų vaikai: klausėsi paskaitų apie sveiką mitybą, mokėsi skaityti ir analizuoti maisto produktų etiketes, bei tinkamai formuoti maisto porcijas priklausomai nuo dienos normos, atliko įvairias užduotis, kūrė sveiko ir nesveiko maisto koliažus. dalyvavo paskaitose apie fizinį aktyvumą bei stresą; aktyviai dalyvavo fizinio aktyvumo užsiėmimuose; Stovyklų metu, taip pat buvo organizuojami praktiniai sveikos ir visavertės mitybos mokymai, kuriuose vaikai patys gaminosi sau maistą: rytinį užkandį, pietus bei pavakario užkandį. Renginys organizuotas vykdant Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Joniškio rajono gyventojų sveikatos stiprinimas ir ligų prevencijos vykdymas“ Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-61-0002.   

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Vaida Merkelytė

BIRŽELIO 5-ĄJĄ MINIME PASAULINĘ APLINKOS DIENĄ, kuria šiais metais norima atkreipti visuomenės dėmesį į oro taršą. 1972 metais Jungtinių Tautų paskelbta Pasaulinė aplinkos diena skirta pasauliniam sąmoningumui ir tiesioginiam žemės išsaugojimui. Tai nėra valstybinė šventė, tai informavimo apie aplinkos problemas diena, kurią vykdo Jungtinės Tautos. Kartais ji neoficialiai vadinama „EcoDay“ arba „Aplinkos diena“. Šios dienos tikslas – didinti informuotumą apie aplinką ir konkrečius aplinkosaugos klausimus, pradedant nuo oro taršos ir baigiant visuotiniu atšilimu ir tvaria maisto gamyba, laukinės gamtos apsauga. Kadangi šiais metais Pasaulinė aplinkos diena skirta oro taršai, norime informuoti visuomenę, kad miestų bei miestelių oro kokybė priklauso nuo gyvenimo būdo, kurį pasirenkame. Gyvenamųjų vietovių oro tarša lemia ankstyvą mirtį nuo širdies ligų, insulto ir vėžio, sukelia ūmines kvėpavimo takų infekcijas. Remiantis Jungtinių Tautų paskelbta aplinkos ataskaita, 2016 m. pasaulyje mirė 7 milijonai žmonių. Kasmet nuo oro taršos miršta apie 4 mln. žmonių, daugiausia Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose. 92 proc. žmonių visame pasaulyje kvėpuoja nešvariu oru. Oro tarša pasaulinei ekonomikai kasmet kainuoja 5 trilijonus gerovės išlaidų. Klimato kaita ir oro tarša yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl mažindami oro taršą saugome klimatą. Mes visi prisidedame prie oro taršos ir visuotinio atšilimo. Gaminame ir vartojame daugiau nei bet kada anksčiau, todėl susidaro daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, oro teršalų cheminių medžiagų ir kietųjų dalelių pavidalu. Niekas nėra apsaugotas nuo taršos, kurią sukelia pagrindiniai žmogiškieji šaltiniai, išskirdami įvairias kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, angliavandeniliai ir kt. Oro taršai daro  įtaką ir namų ūkis, ir transportas, ir atliekos bei kiti šaltiniai. NAMŲ ŪKIS Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs, nelengvai iš aplinkos pašalinami teršalai. Viską apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis pastebimas ne iškart. Kenksmingos medžiagos kaupiasi, laikui bėgant ima veikti ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus kenksmingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir žalingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti. Pagrindinis namų ūkių oro taršos šaltinis yra iškastinio kuro, medienos ir kitos biomasės kuro deginimas patalpose, naudojant jį ir maisto ruošimui, ir šildymui, ir apšvietimui. Švaresnių, modernesnių krosnių ir kuro naudojimas gali sumažinti ligų riziką ir išgelbėti gyvybes. TRANSPORTAS Pasaulinis transporto sektorius sudaro beveik ketvirtadalį su energija susijusių anglies dioksido emisijų ir ši dalis didėja. Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimas yra svarbi oro kokybės gerinimo priemonė, ypač miestuose. Politika ir standartai, kurie reikalauja naudoti švaresnius degalus ir pažangius transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus, gali sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. ATLIEKOS Atliekų deginimas ir organinės atliekos sąvartynuose skleidžia į atmosferą kenksmingas medžiagas – dioksinus, furanus, metaną ir kitas. Kietųjų atliekų surinkimo, atskyrimo ir šalinimo gerinimas sumažina deginamų arba sąvartynuose susidarančių atliekų kiekį. Organinių atliekų atskyrimas ir pavertimas kompostu arba bioenergija pagerina dirvožemio derlingumą ir suteikia alternatyvų energijos šaltinį. Sumažinus maždaug trečdalį visų maisto produktų atliekų, taip pat gali pagerėti oro kokybė. KITI ŠALTINIAI Ne visa oro tarša kyla iš žmogaus veiklos. Vulkaniniai išsiveržimai, dulkių audros ir kiti natūralūs procesai taip pat kelia problemų. Smėlio ir dulkių audrų smulkiosios dalelės gali keliauti tūkstančius mylių per žemynus, sukeldamos ūmias ir lėtines kvėpavimo takų problemas.   LITERATŪRA: https://www.worldenvironmentday.global/ www.smlpc.lt  

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė

Gegužės 29 d. žemės ūkio mokykloje organizavome psichologo Evaldo Karmazos paskaitas moksleiviams ir pedagogams. Su moksleiviais psichologas kalbėjo apie agresiją, smurtą jų aplinkoje ir tarp jų. Moksleiviams tai buvo labai aktuali tema, jiems iškilo nemažai klausimų, patys aktyviai dalyvavo diskusijoje ir pateikė nemažai pavyzdžių iš savo aplinkos. Domėjosi kaip reaguoti į rodomą agresiją jų atžvilgiu, ar kaip pačiam ją suvaldyti. Psichologas po paskaitos teigė, jog moksleiviai labai domėjosi agresijos suvaldymo būdais, kas rodo, jog tokie mokymai yra labai reikalingi. Į pedagogams skirtą paskaitą gausiai susirinkę dalyviai klausėsi paskaitos apie streso ir įtampos valdymą. Psichologas kalbėjo apie stresą darbe ir asmeniniame gyvenime, asmenines nuostatas, kurios padeda atsikratyti streso ir kurios kelia įtampą.  Mokė metodikų, kaip galima sau padėti. Mokymų metu vyravo labai geranoriška atmosfera, dalyviai aktyviai reiškė savo nuomonę, kai kada sutiko su psichologo teiginiais, kai kada tam prieštaravo. Po paskaitos mokytojai dalijosi įspūdžiais ir labai puikiai įvertino vykusius mokymus.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Ramunė Vičienė

Kodėl Pasaulio sveikatos organizacija miegą priskiria prie svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų? Miegas išlieka vienu įdomiausių mokslinių tyrimų objektų. Per pastaruosius dešimtmečius yra išaiškinta ir sukaupta itin daug svarbios informacijos apie miego svarbą sveikatai. Per visą evoliucijos istoriją visos gyvos būtybės, tarp jų ir žmogaus ląstelės, turėjo prisitaikyti prie egzistuojančio 24 valandų paros ritmo, kurį chronobiologijos disciplina labai paprastai paaiškino, remdamasi astronomijos mokslu. Žemė, per 24 valandas vieną kartą apsisukdama apie savo ašį, patenka į tamsųjį ir šviesųjį laiko periodus – dieną ir naktį. Kas yra BIORITMAI? Gyvybės pagrindas, į kurį remiasi adaptacija Žemėje, lemianti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus. Jie prasideda vos tik gimus – ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis. Visgi šiandien, kai gyvename nuolat patirdami stresą, nereguliariai maitindamiesi, neatplėšdami akių nuo kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranų, laikytis natūralaus biologinio laikrodžio gana sudėtinga. Natūralius bioritmus taip pat trikdo naudojami dirbtinės šviesos šaltiniai, keliavimas per įvairias laiko juostas, naktinis darbas. Dėl to specialistai ragina nepamiršti tinkamos miego higienos – eiti miegoti tuo pačiu metu, išvėdinti patalpas, bent valandą nesinaudoti „ekranais“, pavalgyti kelios valandos iki miego. Normaliam biologiniam ritmui palaikyti reikalingos ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, tam tikros aminorūgštys, mineralai, vitaminai. Kiekviena medžiaga, patekusi į organizmą ir veikdama reikiamu laiku, teigiamai kompleksiškai veikia organizmą. Kokia yra saulės šviesos reikšmė miego ir budrumo režimui? Mokslininkai nustatė, kad lemiamą įtaką miego ir budrumo režimui daro dienos šviesa (užfiksuojama akies tinklainės). Svarbu pažymėti tai, kad dienos metu saulės šviesa skatina hormono serotonino gamybą (iš amino rūgšties triptofano), iš kurio tamsiuoju paros metu žmogaus smegenų kankorėžinė liauka gamina miego hormoną melatoniną. Tuomet prasideda paros ritmas bei ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis, kuris yra vadinamas bioritmais. Tokie bioritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais (lot. „circa“ – maždaug, „dies“ – diena, para). Cirkadinius ritmus reguliuoja virškryžminis pagumburio branduolys. 10 PRIEŽASČIŲ, ĮRODANČIŲ, KAD MIEGAS YRA SVARBUS SVEIKATAI: 1. Dėl prasto bei nepakankamo miego net 89 proc. suaugusiųjų ir 59 proc. vaikų turi padidėjusį svorį bei didesnę nutukimo riziką. 2. Miego trūkumas išbalansuoja apetito pojūtį: – padidėja „alkio hormono“ (skatinančio apetitą) gamyba; – sumažėja apetitą slopinančio „sotumo hormono“ leptino gamyba. 3. Prastas miegas sutrikdo normalią smegenų funkciją, blogina koncentraciją, atmintį bei kognityvinius gebėjimus. Geras miegas pagerina vaikų ir suaugusiųjų atminties efektyvumą. 4. Geras miego režimas gali maksimaliai padidinti fizinį aktyvumą bei sportinį našumą. Tyrimu nustatyta, kad tinkamas miego režimas pagerino krepšininkų greitį, tikslumą, reakcijos laiką ir psichinę būklę. Vyresnio amžiaus moterų nepakankama miego trukmė buvo siejama su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu. Tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 2800 moterų, metu nustatyta, kad prastas miegas sumažino jų darbingumą, tapo sunkiau atlikti įvairią fizinę veiklą. 5.Prastas ir nepakankamas miegas (mažiau kaip 7–8 valandos) didina širdies ligų ir insulto riziką. 6. Miego sutrikimas paveikia gliukozės metabolizmą ir turi įtakos antrojo tipo diabeto atsiradimo rizikai. Eksperimentais buvo įrodyta, kad miego trūkumas veikia cukraus kiekį kraujyje ir sumažina jautrumą insulinui. Atliekant tyrimus su sveikais jaunais vyrais, kurie miegojo iki 4 valandų per naktį 6 naktis iš eilės, po kurio laiko tiriamiesiems buvo nustatyti prediabetiniai simptomai. Šie simptomai išnyko po vienos savaitės normalios miego trukmės. 7. Prastas miegas yra siejamas su psichikos sveikatos problemomis (depresija) bei padidėjusia savižudybės rizika. Nustatyta, kad 90 proc. žmonių, sergančių depresija, skundžiasi nemiga bei obstrukcine miego apnėja. 8. Tinkamas miego režimas pagerina imunitetą bei sumažina virusinių peršalimo ligų riziką. Buvo nustatyta, kad miegantieji mažiau kaip 7 valandas peršalimo ligomis sirgo 3 kartus dažniau už tuos, kurie miegojo 8 valandas bei valgė česnaką. 9. Prastas miegas yra susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis ir gali padidinti šių ligų pasikartojimo riziką (pvz., Krono liga). 10. Miego trūkumas gali sumažinti socialinius įgūdžius, paveikti emocijas bei pakenkti bendravimui. Mokslininkai nustatė, kad prastas miegas daro neigiamą įtaką gebėjimui atpažinti svarbius socialinius reiškinius, trukdo apdoroti emocinę informaciją. Žmonės, kurie miegojo nepakankamai, prasčiau atpažino pyktį ir laimę. Kodėl pradėti darbą nuo 9 val. Oksfordo universiteto profesorius P. Kelley pavadino labiausiai paplitusia kankinimo forma? Labai įdomius ir susimąstyti verčiančius klinikinių tyrimų duomenis apie neigiamą miego trūkumo poveikį sveikatai pateikė Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto Miego ir paros bioritmų instituto profesorius P. Kelley. Jis teigė, kad evoliucijos eigoje žmogaus kūnas pasąmonėje prisitaikė gyventi pagal saulės ritmą, kurį reguliuoja pagumburis (hipotalamas, lot. hypothalamus), ir mes negalime priversti organų (kepenų, širdies ir kt.) pakeisti šių bioritmų, perstumdami laiką 2– 3 valandomis. Jis sukritikavo būtinybę kasdien anksti keltis ir dirbti bei mokytis nuo 9 val., pavadindamas tai rimta visuomenės problema, mat smegenys yra verčiamos dirbti tuomet, kai jos dar miega. Dar daugiau, miego trūkumą šiuolaikinėje visuomenėje jis pavadino labiausiai paplitusia kankinimo forma ir pasiūlė pakeisti socialinį darbo bei mokslo grafiką, pradedant jį nuo 10 val. ryto. Pasak P. Kelley, dėl anksti prasidedančių pamokų kiekvieną savaitę Didžiosios Britanijos moksleiviai patiria po 10 valandų miego trūkumą, o tai neigiamai veikia jų psichinę sveikatą, emocinę būseną bei darbo našumą. Būtent miego trūkumas amžiaus grupėje nuo 11 iki 24 metų nurodomas kaip net 70 proc. psichikos sutrikimų priežastis. Vokiečių miego tyrinėtojas Hansas Günteros Weessas teigia, kad, jausdami miego trūkumą, po kurio laiko tapsime nuolat neišsimiegančia bei pervargusia visuomene.

TODĖL KASDIEN PRISIMINKITE, KAD NE TIK SVEIKATAI PALANKI MITYBA, FIZINIS AKTYVUMAS, BET IR SVEIKAS MIEGAS YRA SVEIKOS GYVENSENOS PAGRINDAS BEI SVEIKATOS IR ILGAAMŽIŠKUMO GARANTAS!

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Lolita Gulbinaitė